Nors Seimas jau priėmė teisės aktus, turinčius praskaidrinti viešuosius pirkimus ir paspartinti jų rezultatus skundžiančių verslininkų inicijuotų bylų nagrinėjimą, postūmio šioje srityje bent jau uostamiestyje dar nedaug. Vien AB "Klaipėdos vanduo" dėl skundų teismui negali vykdyti 4 uostamiesčiui svarbių projektų, kuriems skirta per 60 mln. litų Europos Sąjungos (ES) paramos.
Dėl verslininkų skundų teismams niekaip neprasideda Klaipėdos pirmosios vandenvietės, kurios vandenyje, tiekiamame pusei uostamiesčio, yra per daug fluoro ir amonio, rekonstrukcija. Konkurso dalyviai apskundė ir miesto nuotekų valymo įrenginiuose susidarančio dumblo džiovinimo projektą, ir Trinyčių bei Paupio kvartalų vandentiekio ir kanalizacijos tinklų konkursų rezultatus.
Jei ne vieni, tai kiti
"Vakarų ekspresas" jau rašė, kad AB "Klaipėdos vanduo" dar 2008-ųjų gruodį paskelbė pirmosios vandenvietės rekonstrukcijos konkursą. Šios vandenvietės vandenyje yra per daug amonio ir fluoro, kurio poveikis žmonių sveikatai yra nevienareikšmis. Teigiamas poveikis - dantų ėduonies prevencija. Neigiamas - vaikų dantų fluorozės vystymasis vaikams nuo 3 iki 8 metų. Tad šioje vandenvietėje būtina įrengti filtrus. "Klaipėdos vanduo" parašė paraišką ir šiems darbams gavo ES finansavimą.
Išanalizavus dalyvių pasiūlymus paaiškėjo, kad mažiausią kainą pasiūliusios bendrovės "Senasis akvedukas" ir "Lemminkainen Lietuva" neatitinka kvalifikacinio reikalavimo. Minėtosios bendrovės nesutiko su tokiais argumentais ir kreipėsi į teismą. Skunde teismui ieškovai akcentavo, kad jų pasiūlyta kaina buvo 8,5 mln. litų mažesnė, ir jeigu bus sudaryta sutartis su didesnę kainą pasiūliusiu pretendentu, "valstybei būtų padaryta žymi žala, esant ekonominiam sunkmečiui tai būtų nusikalstamas biudžeto pinigų iššvaistymas".
Klaipėdos apygardos teismas vasario pradžioje konstatavo, kad konkurso rezultatus apskundę verslininkai buvo neteisūs. Aukštesnės instancijos teismui "Senasis akvedukas" ir "Lemminkainen Lietuva" šio sprendimo nebeskundė, tačiau tai kelio vandenvietės rekonstrukcijai neatvėrė.
"Sulaukę termino apskųsti teismo sprendimą pabaigos, sudarėme preliminarią eilę. Kadangi vienas iš konkurso dalyvių nepratęsė savo pasiūlymo galiojimo, eilėje liko tik du - mažiausią pasiūlymą už 23 milijonus litų pateikusios bendrovės "Hidrostatyba" ir "Malmberg Water AB" bei UAB "Kamesta" su "Krewox Europejske Centrum Ekologiczne Sp. Z.o.o", pasiūliusios darbus atlikti už 31,9 milijono litų. Pastarosios nesutiko su tokiu eiliškumu ir tvirtino, kad konkurentų pasiūlyta kaina yra nepagrįstai maža, be to, jie esą neturi reikiamos patirties. Nepaisant to, kad Viešųjų pirkimų tarnyba konstatavo, jog mes galime tęsti pirkimo procedūras, "Kamesta" padavė skundą teismui, o šis vėl pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir mes vėl negalime nieko daryti", - pasakojo "Klaipėdos vandens" generalinis direktorius Leonas Makūnas.
Jį "Kamestos" elgesys stebina vien jau dėl to, kad net jei teismas priims verslininkams palankų sprendimą, įmonė bus priversta nutraukti dabartinį konkursą, nes "Kamestos" ir partnerio siūloma kaina beveik 5 mln. litų viršija sumą, numatytą skirti šiam projektui.
"Jei tektų skelbti naują konkursą, viskas vėl prasidėtų iš naujo. Kas gali atmesti tikimybę, kad naujojo konkurso rezultatai vėl nebus apskųsti teismui? O bylinėjantis galima keliauti iki pat Aukščiausiojo Teismo. Dėl visų šių peripetijų galime netekti milijoninio Europos Sąjungos finansavimo. Paramos pinigus skirstanti Aplinkos projektų valdymo agentūra yra numačiusi, kad finansavimas nebeskiriamas, jei be pagrindo nesilaikoma darbų grafiko. Dabar laukiame, ką reiškia žodžiai "be pagrindo". Ar į šią frazę bylinėjimasis teismuose įeina ar ne", - nerimauja L. Makūnas.
Kokie argumentai?
"Kadangi "Klaipėdos vanduo" itin griežtai taikė kvalifikacinius reikalavimus "Senojo akveduko" ir "Lemminkainen Lietuva" pasiūlymui, norime, kad laikytųsi tokios pat griežtos pozicijos ir "Hidrostatybos" bei "Malmberg Water AB" pasiūlymui. Mūsų partneris "Krevox" 95 procentais yra įsitikinęs, kad konkurentų pasiūlymas neatitinka konkursinių sąlygų. Partnerio nuomone pasitikime, nes jis yra atlikęs darbus apie 250 tokių objektų, o "Malmberg Water AB" tikrai neturi tokios patirties", - tvirtina UAB "Kamesta" generalinis direktorius Valentinas Marcinkevičius.
Tiesiog norime viešumo, kad šiame sudėtingame ir daugumai klaipėdiečių itin reikšmingame objekte darbai būtų atlikti taip, kaip ir turi būti padaryti
Anot jo, nors ir įtariama, kad konkurentų pasiūlyta kaina yra nepagrįstai maža, esminis įmonės noras - jog būtų paskirta nepriklausoma ekspertizė, ar iš tikrųjų jų pasiūlymas atitinka konkursines sąlygas.
"Jei ekspertai ir teismas konstatuos, kad klystame, tikrai nesiruošiame bylinėtis metų metus. Ekspertizė tikrai neturi trūkti ilgai. Tiesiog norime viešumo, kad šiame sudėtingame ir daugumai klaipėdiečių itin reikšmingame objekte darbai būtų atlikti taip, kaip ir turi būti padaryti. Juolab kad naudojamos Europos Sąjungos paramos lėšos. Kad nebūtų taip, kaip Neringoje - darbai padaryti, bet rezultatas nepasiektas. Be to, kažkaip jau įtartinai atrodo, kad didžiausius "Klaipėdos vandens" konkursus laimi būtent "Hidrostatyba". O jei laimėsime teismą, tai lai jau "Klaipėdos vanduo" sprendžia, ar pripažinti mus nugalėtojais, ar skelbti naują konkursą", - sakė V. Marcinkevičius.
Tuo metu L. Makūnas yra įsitikinęs, kad "Kamestos" teisininkai "kabinėjasi" prie formalumų, kurie nieko nelemia.
"Teigiama, kad "Hidrostatybos" partneris "Malmberg Water AB" darbas statant Kauno Petrašiūnų vandenvietės vandens gerinimo įrenginius negali būti traktuojamas kaip tinkama patirtis, nes šių darbų konkurso sąlygose nebuvo reikalavimo, jog pastatyti filtrai išvalytų būtent amonį ir fluorą. Bet ten pastatyti filtrai amonį tikrai išvalo - tai rodo vandens kokybės rodikliai prieš vandens gerinimo įrenginius ir po jų. Tai atitinka mūsų nustatytus kvalifikacinius reikalavimus", - sako "Klaipėdos vandens" vadovas.
Jis taip pat neigia, kad proteguoja "Hidrostatybą", kuri prieš tai buvo laimėjusi konkursą atlikti kai kuriuos darbus įgyvendinant ES remiamą projektą "Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų plėtra Klaipėdoje".
"Taip, "Hidrostatyba" buvo laimėjusi konkursus atlikti didžiąją dalį darbų. Pradinėje stadijoje jie buvo įvertinti apie 93 milijonus litų. Pasirašius sutartis visi šie pinigai galėjo būti ir išleisti - reikėjo tik pasirašinėti darbų aktus pernelyg į juos nesigilinant. Tačiau mes iš "tos didelės meilės" "Hidrostatybai" ją spaudėme taip, kad pavyko sutaupyti apie 7,3 milijono litų", - aiškino L. Makūnas.
Galiausiai, pokalbininko teigimu, dėl to, kas taps minėto projekto rangovais, sprendė Aplinkos projektų valdymo agentūros sudaryta komisija, tarp kurios narių buvo tik vienas "Klaipėdos vandens" atstovas.
Įstrigo per 60 mln. litų
Be pirmosios vandenvietės rekonstrukcijos, kurios preliminari vertė siekia apie 26 mln. litų, dėl teismų "Klaipėdos vanduo" negali vykdyti dar trijų projektų, kurių preliminari vertė siekia apie 38 mln. litų.
"Teismui yra apskųstas miesto valymo įrenginiuose Dumpiuose susidarančio dumblo džiovinimo įrangos pirkimo ir montavimo konkursas. Jo vertė - apie 27 milijonus litų. Jį per teismą irgi sustabdė ta pati bendrovė "Krevox", tik jau pasirinkusi kitą partnerį - UAB "Pireka". Šis konkursas vykdomas didžiausio ekonominio naudingumo principu, todėl pirmiausia buvo atplėšti vokai su techniniais pasiūlymais ir deklaruojama eksploatacinių išlaidų suma. Jų pasiūlymas eksploatacinių išlaidų atžvilgiu iš pirmo žvilgsnio yra geriausias, tačiau įmonės savo pasiūlymuose nepateikė visų būtinų įrengimų, o tai ir sumažino išlaidas. Todėl jų pasiūlymas ir buvo atmestas. Teismas dar nepradėjo iš esmės nagrinėti jų ieškinio", - sakė L. Makūnas.
Kitame konkurse - Trinyčių kvartalo tinklų tiesimo - jau UAB "Edrija" prašo pašalinti minėtąją "Pireką", pateikusią geriausią pasiūlymą, ir antroje vietoje atsidūrusią "Merko statybą" dėl neatitikimo kvalifikacinius reikalavimus. Skirtumas tarp didžiausio ir mažiausio pasiūlymo čia siekia 1 mln. litų.
Kur kas didesnės sumos likimą spręs teismas, nagrinėsiantis bendrovės "Lemminkainen Lietuva" ieškinį dėl Paupio kvartalo tinklų tiesimo konkurso rezultatų. Bendrovė, likusi ketvirtoje vietoje, siekia pašalinti aukščiau už ją atsidūrusias įmones kaip pateikusias nepagrįstai mažus pasiūlymus. Skirtumas tarp mažiausios siūlomos kainos ir "Lemminkainen Lietuva" pasiūlymo siekia beveik 6 mln. litų, kai mažiausio pasiūlymo kaina - tik 6 mln. litų.
"Teismas - ne visada pateisinama priežastis"
Edmundas BOGAVIČIUS, Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros Vandenų projektų skyriaus vedėjas
Kada gali būti nutrauktas finansavimas, yra numatyta Europos Sąjungos paramos sutarties sąlygose, kaip ir atvejai, kada sutartis gali būti pratęsta. Teismas ne visada yra pateisinama priežastis pratęsti sutartį, nes reikia atsižvelgti į visas aplinkybes. Jei dokumentuose matyti, kad teismų procesai vyko dėl netinkamų projekto vykdytojų veiksmų, tai būtų pagrindas nepratęsti sutarties. Tačiau lygiai taip pat rimtai vertinama, jei projekto vykdytojas laimi teismus arba jų metu dėl laikinųjų apsaugos priemonių negalėjo atlikti jokių veiksmų ir buvo prarastas laikas. Kol kas nėra jokių ketinimu nutraukti sutartis.
"Procesas juda"
Rimantas ŽYLIUS, ūkio viceministras
Seimas jau pritarė įstatymo pataisoms, kurios turi praskaidrinti viešuosius pirkimus ir sumažinti verslininkų norą piktnaudžiauti padavus skundą teismui. Visi įstatymų paketai jau yra įsigalioję. Galiu drąsiai tvirtinti, kad nė vienoje Europos šalyje dabar nėra tokių griežtų reikalavimų dėl informacijos pateikimo. Dabar kiekvienas žmogus be kreipimosi į Viešųjų pirkimų tarnybą gali gauti visą reikiamą informaciją jos tinklalapyje - apie pasiūlymus teikusias įmones, apie jų pasiūlymus, apie priežastis, kodėl jos buvo pasirinktos ar atmesti jų pasiūlymai. Informacijos tikrai yra daug, tačiau dabar siekiame, kad ji būtų tikrai naudinga, nes vien tik paskelbti ją neužtenka - reikia ją struktūrizuoti. Jau buvo paskelbtas 100 didžiausių pirkėjų ir 100 didžiausių tiekėjų sąrašas. Tai bus daroma nuolat. Taip pat kiekvienas Viešųjų pirkimų tarnybos puslapyje galės sužinoti, ką ir iš ko perka konkreti organizacija.
Nuo kovo įsigaliojo ir teisės aktai, leidžiantys teismui nagrinėti bylą dėl viešojo konkurso, jei ji yra nesudėtinga, rašytinio proceso būdu - be liudytojų, ekspertų kvietimo ir kitų procedūrų. Tiesa, kol kas teismai dar vangiai naudojasi šia galimybe. Šitą dalyką galima suprasti, nes tai dar naujovė, bet mes intensyviai dirbame su teismais, kad tokie procesai pradėtų funkcionuoti.
Kartu pastebime, kad mažėja verslininkų, beveik visada skundžiančių konkursų, kuriuose dalyvauja, rezultatus. Be to, Viešųjų pirkimų tarnybos užduotis nuo šiol yra ginti viešąjį, o ne konkrečios įmonės interesą.
Martynas Vainorius
