Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas 15.00 val. (13.00 val. Grinvičo laiku) surengs vaizdo konferenciją, kurioje dalyvaus vadinamosios „Norinčiųjų koalicijos“ nariai. Ši koalicija yra laisva valstybių, remiančių Kijevą šiam bandant apsiginti nuo 2022 m. vasarį pradėtos plataus masto Rusijos invazijos, grupė.
Diskusijos bus surengtos po penktadienį Aliaskoje įvykusio D. Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino aukščiausiojo lygio susitikimo. Nepaisant to, kad D. Trumpas šiltai sutiko Kremliaus vadovą, susitikimo metu jokio proveržio siekiant sustabdyti karą pasiekta nebuvo.
D. Trumpo pozicija dėl konflikto smarkiai keitėsi: kartais jis dėl invazijos kaltino Ukrainą, o kartais grasino Maskvai imtis poveikio priemonių, jei pažanga siekiant paliaubų užtruks. Šeštadienį duodamas interviu televizijos kanalui „Fox News“ jis sakė, kad ukrainiečiams reikia susitarti su Rusija, nes „Rusija yra labai didelė ir galinga valstybė, o jų šalis – ne“.
Europos šalių sostinės, bijodamos likti nuošalyje, stengiasi užtikrinti, kad jų ir Kijevo nuomonė nebūtų pašalinta iš JAV ir Rusijos dialogo, kuris gali nulemti ilgalaikį Europos saugumą.
Europos lyderiai ragina siekiant taikos visų pirma nedelsiant nutraukti ugnį, reikalauja privalomų saugumo garantijų Ukrainai ir perspėja D. Trumpą nepasitikėti V. Putino garantijomis.
V. Zelenskis, kuris į JAV ir Rusijos prezidentų aukščiausiojo lygio susitikimą pakviestas nebuvo, pirmadienį Vašingtone turėtų susitikti su D. Trumpu. Jis tvirtino, kad Ukraina turi dalyvauti visose derybose dėl jos ateities ir ypač tose, kuriose sprendžiami teritoriniai klausimų.
Pasibaigus penktadienį vykusiam aukščiausiojo lygio susitikimui kelios žiniasklaidos priemonės pranešė, kad V. Putinas mainais į paliaubas pareikalavo visiškos okupuotų rytų Ukrainos Donecko ir Luhansko regionų kontrolės.
D. Trumpas ne kartą yra išsakęs mintį, kad Rusija ir Ukraina galėtų „apsikeisti“ teritorijomis ir taip užbaigti karą. Šis pasiūlymas sukėlė nerimą Kijevui, kuris kategoriškai atsisako atiduoti Maskvai bet kokias savo žemes.
D. Trumpas sako, kad tikisi galiausiai surengti trišalį susitikimą, kuriame dalyvautų V. Zelenskis ir V. Putinas.
K. Starmeris šeštadienį platformoje „X“ rašė: „Prezidento Trumpo pastangomis atsidūrėme kaip niekada arti neteisėto Rusijos karo Ukrainoje pabaigos... Nors pažanga buvo padaryta, kitas žingsnis turi būti tolesnės derybos, kuriose dalyvautų prezidentas ir V. Zelenskis. Sprendimas dėl kelio į taiką Ukrainoje negali būti priimtas be jo“.
Sekmadienį Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha sakė, kad savaitgalį kalbėjosi su keliais savo kolegomis iš Europos, kad suderintų veiksmus prieš vadovų vaizdo konferenciją.
A. Sybiha platformoje „X“ parašė, kad norėdama priversti Rusiją nutraukti karą, Europa turi padėti stiprinti jo šalies gynybinius pajėgumus ir suteikti „atgrasymo priemonių paketą“, kuris užkirstų kelią Rusijos agresijai ateityje ir į kurį būtų įtraukta saugumo garantijų.
A. Sybiha taip pat pabrėžė, kad reikia didinti sankcijomis daromą spaudimą. Šiuo metu Europos Komisija rengia 19-ąjį poveikio priemonių paketą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!