K. Kallas susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu metu teigė, kad šalis privalo dėti visas pastangas, siekdama įgyvendinti narystės ES standartus.
„Tai bus sunkus procesas, o reikalavimai turi būti įvykdyti 100 procentų“, – teigė premjerė.
„Tikimės, kad Ukraina šiemet galės pradėti stojimo derybas su ES“, – sakė K. Kallas.
V. Zelenskis pažymėjo, kad susitikimas su K. Kallas buvo labai produktyvus.
Estija yra viena didžiausių pagalbos Ukrainai teikėjų skaičiuojant pagal vienam gyventojui tenkančią pagalbos dalį. Tai buvo pirmasis K. Kallas vizitas į užsienį po to, kai jos vadovaujama centro dešinioji Reformų partija praėjusį mėnesį didele persvara laimėjo visuotinius rinkimus.
Abiejų šalių lyderiai susitiko Žytomyro srities administraciniame pastate, kurio langai buvo užversti maišais su smėliu.
Šalia šio pastato buvo mokyklos, kurią 2022-ųjų kovo mėnesį suniokojo Rusijos raketa, griuvėsiai.
Tiek K. Kallas, tiek V. Zelenskis pabrėžė, kad karinė pagalba Ukrainai šiuo metu yra vienas svarbiausių jų prioritetų.
„Didžiausias dėmesys skiriamas ginkluotei, šaudmenims ir karių apmokymui“, – teigė K. Kallas.
Estijos vyriausybė patvirtino, kad atsiųs 155 mm sviedinių pagal ES susitarimą Ukrainai jų perduoti milijoną.
„Mes vykdome savo įsipareigojimus ir tikimės, kad tai įkvėps ir kitus taip pat elgtis“, – sakė ministrė pirmininkė.
V. Zelenskis pareiškė: „Svarbu, kad mūsų partneriai taip pat ryžtingai ir, svarbiausia, greitai tiektų žadėtą ginkluotę.“
Susitikimo su universiteto studentais metu, K. Kallas pasmerkė raginimus siekti taikos darant nuolaidas dėl Ukrainos teritorijų ir kartu užsiminė apie Estijos sovietinės okupacijos laikotarpį.
„Po Antrojo pasaulinio karo Estijoje įsivyravo taika, tačiau penktadalis mūsų gyventojų buvo nužudyti arba ištremti“, – sakė ji Žytomyro politechnikos universitete.
„Štai kas atsitiks okupuotose teritorijose, taigi, jei manote, kad „gerai, nubrėžkime liniją, atiduokime tas teritorijas Rusijai“, tuomet bus pasiekta taika, bet žmonių kančios nesibaigs“, – teigė K. Kallas.
