Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su ekonomistu Aleksandru Izgorodinu.
Netrukus žmonės galės rašyti prašymus ir tikėtis atgauti II pensijų pakopos pinigus. Kaip prognozuojate, kaip tai pasireikš?
Manau, kad pensijų reforma įneš apie 1 mlrd. eurų į ekonomiką. Tai pagyvins bendrą vidaus produktą, paskatins ekonomikos augimą, bet taip pat prisidės prie kainų augimo, nes kuo daugiau pinigų juda ekonomikoje, tuo aukštesnis tampa kainų lygis.
Be pensijų reformos ekonomikos augimas kitais metais siektų 2,3 proc., o su pensijų reforma – 3 proc. Tačiau, įtraukus pensijų reformos poveikį ir infliaciją, augimas siektų 3,4 proc. Padidinome tiek ekonomikos augimo prognozę, tiek infliacijos prognozę, nes šie procesai yra tarpusavyje susiję.
Kokių produktų ar paslaugų kainos labiausiai kils?
Labiausiai brangs paslaugos, tačiau čia veikia du aspektai: pensijų reforma ir minimali alga. Kitais metais minimali alga kyla 11 proc. Remiantis šių metų duomenimis, paslaugų sektoriuje apie pusė minimalios algos augimo buvo perkeliama ant vartotojų pečių. Todėl, jei minimali alga kyla 11 proc., paslaugų kainos gali padidėti maždaug 5–6 proc.
Gali brangti ir maistas, nes šis segmentas taip pat jautrus minimaliai algai. Bet čia įtaką daro ir trąšų bei energetikos kainos. Energetika pastaruoju metu pinga, todėl tai mažina maisto kainų augimą. Labiausiai tikėtina, kad brangs mėsa, pienas ir vietinės daržovės. Egzotiški vaisiai, kurie yra importuojami, brangti neturėtų.
Kas vyks su perkamąja galia?
Pirkimai kitais metais kažkiek padidės, tačiau reikėtų būti atsargiems dėl bendros atlyginimų augimo trajektorijos. 2025 metų pabaigoje darbo rinkoje pasireiškė tam tikra recesija – daug sektorių mažina darbuotojų skaičių, daugiausia dėmesio skiriant produktyvumui.
Atlyginimai augs, tačiau tokiais tempais, kokie buvo prieš COVID-19, o tai reiškia, kad darbo rinkos „trūkumo burbulas“ išnyko. 2026 metais atlyginimai gali kilti apie 7 proc., tačiau tai nėra toks augimas kaip per COVID-19 laikotarpį, kai jis buvo dviženklis. Perkamoji galia didės, bet ne drastiškai, nors trajektorija yra teigiama.
Ar bedarbių skaičius didės?
Labai stipriai bedarbystė neturėtų augti, bet mažėti taip pat. Šiuo metu daug struktūrinių bedarbių, kurie iš esmės nelabai ieško darbo. Dauguma sektorių dėl minimalios algos augimo orientuojasi į produktyvumo didinimą. Pavyzdžiui, mažmeninė prekyba fiksuoja rekordines apyvartas, bet darbuotojų skaičius krenta.
Kokia yra nekilnojamojo turto rinkos ateitis ir ar tikrai žmonės ketina daugiausiai investuoti į šią sritį?
Nebūčiau tikras, kad pensijų reforma ženkliai „pajudins“ nekilnojamojo turto rinką. Iš paskolų duomenų matyti, kad naujų paskolų būstui apimtys auga, tačiau augimo tempas lėtėja. Sandorių skaičius didėja, bet taip pat lėtėja. Rinkoje dingsta „butelio kaklelis“, nes daug žmonių, kurie norėjo įsigyti NT dėl mažėjančių palūkanų, jau tai padarė. Palūkanos artimiausiu metu nemažės.
Turint omenyje atlyginimų augimo sulėtėjimą ir bendrą darbo rinkos situaciją, pensijų reforma gali šiek tiek pajudinti rinką. Kainos gali kilti, tačiau spartaus rinkos augimo dėl pensijų reformos tikėtis nereikėtų.
Visą pokalbį išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
