Lietuvos gynybos štabo viršininkas apie Rusijos karius Baltarusijoje: realybė – visai kitokia

Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su gynybos štabo viršininku Giedriumi Premenecku.

Ar tiesa, kad Rusija Baltarusijoje dislokavo kelis tūkstančius karių?

Ši informacija yra didelė melagiena, nes šiuo metu Baltarusijoje nėra tokio skaičiaus karių. Yra iki kelių šimtų, galbūt apie 1 tūkst. karių, bet tikrai nekalbama apie 100 tūkst. Visi Rusijos kariai yra užimti kare su Ukraina, todėl šią informaciją vertiname kaip didelį nesusipratimą, paskelbtą siekiant sukelti dėmesį.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Kariams suteiktos papildomos teisės per ekstremalią situaciją

Lietuva į užsienio misijas siųs daugiau kaip 400 karių ir tarnautojų

Rusija nuteisė už Ukrainą kariavusį britą: skyrė 13 metų

Kaip mūsų kariuomenė vertina šią informaciją? Ar mūsų kariuomenė pasiryžusi atremti tokį skaičių karių?

Tokio didelio skaičiaus karių dislokuoti pasienio ruožuose ar Baltarusijoje nepastebėtam yra beveik neįmanoma. Nuolat vykdoma tolimoji ir artimoji žvalgyba, taip pat remiamasi sąjungininkų teikiama informacija. Tokių pajėgų dislokavimas nepastebėtam yra neįmanomas.

Lietuvos kariuomenė visada pasirengusi atremti iššūkius. Ji turi savo pajėgas, veikia pagal nustatytus algoritmus, turi procedūras ir, reikalui esant, yra pasirengusi reaguoti.

Kokia situacija su kontrabandiniais balionais?

Kariuomenė neatmeta galimybės numušti balioną. Pastarieji kelia dideles problemas, tačiau šios problemos yra kompleksinės, o jų numušimas iš esmės problemos neišsprendžia. Lietuvos kariuomenė turi pajėgumų kovoti su visais oro erdvės pažeidimais, taip pat ir su balionais.

Tačiau turime suprasti, kad balionai yra labai specifinis taikinys. Jie skrenda dideliame aukštyje – kartais net 8–10 km – ir dideliu greičiu, kuris gali siekti iki 200 km/h. Tokiame aukštyje būna debesuotumas, apledėjimas, todėl priemonių panaudojimas balionų numušimui yra labai sudėtingas.

Ši problema yra žinoma, tačiau aiškių priemonių jai spręsti šiuo metu nėra net tarptautiniu mastu. Lietuvos kariuomenė turi brangias oro gynybos sistemas, tačiau jų panaudojimas balionų naikinimui būtų netikslingas.

Ar mes neturime kitų galimybių balionams numušti?

Turime ir bandome įvairias galimybes, tačiau privalome atsižvelgti į civilių saugumą žemėje, nes numuštas balionas ir jo krovinys, dažnai viršijantis 40–50 kg, nukristų žemyn. Vertinama visa aplinkybių visuma: kur skris baliono krovinys, ar jis gali padaryti žalą turtui, ar sužaloti asmenis. Veiksmų prieš balionus leidžiama imtis tik tose vietose, kur yra negyvenamos teritorijos.

Lazdijų rajone bus naujas poligonas, Tauragės rajono poligoną planuojama dvigubinti. Ar jų užteks mūsų kariams ir sąjungininkams?

Lietuvos kariuomenė ilgą laiką susiduria su poligonų trūkumu. Esamų poligonų skaičius yra nepakankamas, ypač atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje dislokuotos JAV rotacinės pajėgos ir Vokietijos brigada. Todėl džiugu, kad šią problemą pavyksta spręsti. Dviejų naujų poligonų atsiradimas reikšmingai pagerins esamą situaciją ir leis skirti daugiau dėmesio karių rengimui.

Kada jie turėtų pradėti veikti?

Visas procesas užima laiko, nes būtina pradėti dialogą su savivalda ir vietos gyventojais. Poligonų teritorijose turi būti atlikti visi veiksmai, parengti dokumentai. Tai nėra vieno mėnesio darbas – tai kelių metų procesas. Vis dėlto tikimasi, kad iki 2030 metų, kai bus išvystyta nacionalinė divizija, poligonai jau galės pilnai veikti.

Visą pokalbį išgirskite aukščiau esančiame video.