Milžiniškos problemos JAV finansų sektoriuje sukėlė tikrą „domino efektą“ ir kitų šalių rinkose. Tačiau ir be nerimą keliančių naujienų iš už Atlanto prie Baltijos liūdnos žinios į eterį transliuojamos jau senokai. Kaip pažymėjo laikraštis „The Economist“, Rytų Europos ekonomikos pamažu atsisveikina su ekonomine pasaka, o Latvijoje ir Estijoje atsitiko tai, ko galbūt ir reikėjo tikėtis: sprogo ekonomikos muilo burbulas.
„Eurostat“ ir Latvijos centrinės statistikos valdybos duomenimis, rugpjūčio mėnesį infliacija šioje šalyje, nors pagaliau ir sumažėjo 0,9 proc., vis dėlto siekė 15,6 proc., o tai – didžiausias rodiklis visoje ES. Latvijos banko prezidentas Ilmaras Rimševičius įsitikinęs, kad infliacijos pikas jau praeityje, bet tikėtis greito jos mažėjimo neįmanoma dėl vis brangstančių energetinių resursų ir artėjančios žiemos (Rygoje jau pradėtas šildymo sezonas).
Liepos mėnesį, palyginti su 2006 m. atitinkamu laikotarpiu, pramonės produkcijos gamybos apimtis Latvijoje sumažėjo 6,9 proc., o tai ir vėl – bene didžiausias kritimas visoje Europos Sąjungoje. Krinta ir vartojimo rodikliai: per 8 mėnesius ne tik parduota 34,9 proc. mažiau naujų automobilių, bet ir akivaizdžiai mažiau įprastų vartojimo prekių – pradedant baldais, buitine technika ir baigiant maisto produktais. Liepos mėnesio duomenimis, mažmeninės prekybos apimties kritimas, palyginti su 2007 m. atitinkamu laikotarpiu, sudarė 8,5 procento.
Per pusmetį Latvijos BVP augo 1,6 proc., o antrojo ketvirčio rodiklis – 0,1 procento. Latvijos banko teigimu, BVP šalyje nekrinta tik dėl prekių ir paslaugų eksporto (augimas 2,5 proc.), tačiau daugelis rodiklių liudija, kad trečiajame ketvirtyje Latvijos BVP bus minusinis.
Laikraštis „Diena“, remdamasis „DnB Nord Latvijas barometrs“, rašo, kad liepą net 64 proc. šalies gyventojų buvo įsitikinę, jog ekonominė situacija labai bloga arba greičiau bloga. Ir tik 3 proc. respondentų mano, kad viskas gerai. Ekonominė krizė smogė net tokiai sričiai kaip azartiniai žaidimai: Latvijoje imta uždarinėti žaidimų salonus. Šalies premjeras Ivaras Godmanis bent čia įžvelgia pozityvumą ir mano, kad ekonomika padarė tai, ko nesugebėjo padaryti politika ir moralė…
Nerimas apima ir kaimyninės šalies tranzito sektorių, kuris, kaip žinia, į bendrą valstybės katilą atnešdavo nemenką dalį. Rugsėjo pradžioje Latvijos tranzito ir logistikos asociacijos vadovas Janis Jurkanis viešai apgailestavo, kad tranzito sektorius netrukus gali patirti „negatyvią įtaką“ dėl to, kad oficialioji Ryga taip demonstratyviai palaikė Gruziją per karinį konfliktą su Rusija. Didžiųjų Latvijos kompanijų, verslo ryšiais susijusių su Rusijos krovinių gabenimu, vadovai neslepia nuogąstavimų, kad rusai bet kada ir nežinia kokiu būdu gali atsukti nugarą. „Liepajas naftas tranzits“ valdybos pirmininkas Viktoras Jansonas teigia, kad jo kompanija visiškai priklauso nuo Rusijos pozicijos, kurios, beje, neįmanoma nuspėti: norės – dirbs, nenorės – nedirbs su Latvija…
Didžiulė infliacija ir su tuo susijusios problemos Latvijoje netruko materializuotis: šalies profsąjungos atkakliai reikalauja, kad vyriausybė biudžetininkams kompensuotų atlyginimų praradimus, o ne kalbėtų apie galimybę taupymo tikslais darbo užmokestį įšaldyti. Finansų ministerija paskaičiavo, kad norint atlyginimus didinti 17 proc., kaip reikalauja profsąjungos, iš biudžeto reikėtų 174 mln. latų (835,2 mln. litų), o tokių pinigų valstybė tiesiog neturi. Negana to, jei būtų padidintas kitų metų biudžeto deficitas, tai galutinai pražudytų šalies ekonomiką. Latvijos premjeras I. Godmanis tikina, kad valstybė gali išleisti tik tiek lėšų, kiek gauna, tačiau profsąjungos nerimsta. Rugsėjo 26 d. medikai ir socialiniai darbuotojai planuoja įspėjamąjį piketą, o spalio 30–31 d. – visuotinį streiką.
Latvijos banko vadovas I. Rimševičius televizijos laidoje „Kas notiek Latvija?“ pareiškė, kad šalyje viskas, ką galima buvo išleisti, jau išleista. „Mes stovime ant bedugnės krašto, bet su idiotišku atkaklumu tęsiame kalbas, kad viskas gerai. Būtų neblogai pradėti taupyti.“
Bet tauta taupyti savo sąskaita nenori ir siūlo pirmiausia susiveržti diržus valdžiai. To pačio „Eurostat“ duomenimis, Latvija užima antrą vietą ES (po Kipro) pagal išlaidas biurokratiniam aparatui išlaikyti. 2009 m. valstybės biudžeto įstatymo projekte biurokratams numatyta net 900 mln. latų. Matyt, suprasdamas, kad valdininkams taip pat atėjo metas įvertinti ekonominės krizės padarinius, Ministrų kabinetas siūlo reorganizuoti vyriausybę, apsvarstyti galimybę atsisakyti ministerijose sekretoriatų ypatingiems pavedimams ir sujungti Aplinkos bei Regioninės plėtros ministerijas.
Vienaip ar kitaip, ir valstybei, ir atskiriems piliečiams Latvijoje taupyti teks.
Aušra Radzevičiūtė
