Praėjusią savaitę Lyduokių bendruomenės namuose (Ukmergės r.) vyko seminaras- lauko diena „Ekologiškų kmynų auginimo technologijos“. Joje buvo dalytasi ūkininkavimo patirtimi, klausytasi mokslininkų patarimų, diskutuota, lankytasi Valentino Genio ekologiniame ūkyje. Jame naują agregatą kovai su piktžolėmis demonstravo Danijos fermeris Hansas Nielsenas.
Technologija – gamtoje
„Aštriausia ekologinių ūkių problema – daugiametės piktžolės, ypač varpučiai. Iki šiol Lietuvoje neturėjome efektyvių priemonių kovai su jomis. Tačiau, akivaizdu, kad naujuoju danišku agregatu, neprilygstančiu jokioms iki šiolei mūsų naudotoms priemonėms, varpučius įveiksime“, – sakė Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) pirmininkas Saulius Daniulis.
Ūkininkas Valentinas Genys pristatė savo ūkį ir jame taikomas technologijas. Valentinas ekologiškai ūkininkauja devintus metus. Kiekvienas jo laukas turi savo istoriją. „Pradėdamas ekologiškai ūkininkauti nesitikėjau, kad teks įveikti tiek iššūkių. „Malonumai“ prasidėjo 6–7 ūkininkavimo metais, kai sumažėjo rugių derlius, varpose atsirado skalsių. Tuomet ėmiau galvoti, kaip pakeisti auginimo technologijas“, – pasakojo ūkininkas. Ūkyje buvo pradėta taikyti sėjomaina, joje atsirado dobilų, sideralinio pūdymo. „Išbandžiau visas vasarines kultūras: linus, garstyčias, margainius, lubinus, sojas, kviečius ir kt. Žinau, kaip su jomis elgtis“, – dėstė V. Genys.
Ūkininkas devintus metus augina kmynus 'Gintaras' ir 'Prochan ', jiems skirta 70 ha. Ekologinio ūkio šeimininkas pasakojo, kad pradžioje patyrė sunkumų augindamas kmynus – antrais metais jie nežydėdavo. „Kmynų auginimo technologija gimė po penkerių metų „kančios“. Išeitį radau gamtoje. Pastebėjau, kad laukuose kartu su kmynais auga baltieji dobiliukai. Štai ir visa technologija. Pasižiūrėjau ir nukopijavau“, – kmynų auginimo paslaptį atskleidė V. Genys. Pasak ūkininko, kmynai ir dobilai jo ūkyje sėjami vienu metu, gegužės-birželio mėnesiais.
Į dirvą kmynų sėklos įterpiamos negiliai – 23 cm gyliu. Antrus metus kmynų ir dobilų laukas mulčiuojamas. Trečiais metais kmynai nukuliami. Gaunamas derlius siekia 0,5–0,8 t/ha. „Po trejų metų kmynų lauke paliekamas sideralinis pūdymas. Tuomet dvejus metus iš eilės auginami žieminiai rugiai, po kurių laukas vėl pūdymuojamas. Tada sėju žieminius rapsus“, – apie sėjomainą pasakojo V. Genys. Kadangi dobilai – azoto šaltinis, gerinantis dirvožemį, ūkininkas sulaukia gero derliaus. Pernai iš hektaro prikūlė 4 t rugių.
Vaistažolių augintojų nedaug
Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vyriausioji specialistė augalininkystei dr. Edita Karbauskienė sakė, kad ekologiniai aromatiniai, prieskoniniai augalai ir vaistažolės 2012 m. sertifikuotų pasėlių struktūroje sudarė tik 4,37 proc. Ekologiniuose ūkiuose kmynais, kalendromis, ramunėlėmis bei kitais rečiau ir mažesniais plotais auginamais augalais (čiobreliais, medetkomis ir kt.) buvo užsėtas 6 856 ha plotas.
„Ekologinis vaistažolių auginimas remiamas mokant kompensacines išmokas po 1688 Lt/ha asmenims, dalyvaujantiems Kaimo plėtros programos 2007–2013 m. Ekologinio žemės ūkio programoje. Parama skiriama tik augintojams, realizuojantiems produkciją rinkoje ir gaunantiems našiose žemėse ne mažiau kaip 1050 Lt/ha ir mažiau palankiose – 600 Lt/ha pajamų“, – sakė E.Karbauskienė. Seminare kmynų auginimo patirtimi pasidalijo 7 metus ekologiškai ūkininkaujantis Donatas Valančiauskas iš Skuodo rajono.
„Ūkyje taikau tokią pat kmynų auginimo technologiją, kaip ir mano kolega V. Genys. Pirmais metais eksperimentavau. Į lauką pasėjau vienodą kiekį dobilų ir kmynų, tai dobilai viską užgožė. Kitais metais dobilų sėklos kiekį sumažinau per pusę ir viskas buvo gerai. Įsitikinau, kad baltieji dobilai padeda gauti didesnį derlių. Juos rudenį planuoju sėti į žieminius kviečius“, – sakė seminaro-lauko dienos dalyvis. Ūkininkas pastebėjo, kad derliaus kiekį didina dobilų įsėlis.
„Lauke, kuriame buvo auginti kmynai ir dobiliukai, pasėjau kviečius. Jų derlius buvo idealus – 3t/ha. Kadangi dobilų sėklos užsiauginu ūkyje, jų savikaina nėra didelė. Todėl juos sėju visur“, – pridūrė Skuodo rajono ūkininkas. D.Valančiausko manymu, ekologiniame ūkyje pagrindinė apsauga nuo ligų – sėjomaina.
Klausėsi patarimų
Kaip užauginti gausų ir kokybišką ekologiškų kmynų derlių, susirinkusiems pasakojo Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) docentė dr. Aldona Dastikaitė. Mokslininkė paminėjo, kad universiteto bandymų stotyje daug metų atliekami kmynų auginimo technologijų tobulinimo tyrimai. Čia išvesta lietuviška kmynų veislė ‚Gintaras‘. Kalbėdama apie optimalų kmynų pasėlių tankumą mokslininkė A. Dastikaitė pabrėžė, kad 1 kv. m turėtų būti 180 augalų. Jei pasėlis per tankus ir apatinės stiebų dalys negauna šviesos, ima plisti pašaknio ligos.
„Rekomenduočiau prieš sėją sėklas palaikyti saulėje, tuomet žus dalis patogenų ir bus mažiau pašaknio ligų“, – patarė mokslininkė. Ūkininkams papasakota apie kmynų kenkėjus: kmyninę kandį ir kmyninę erkę. „Būtų idealu, jei į tą patį lauką kmynai grįžtų po 7–8 metų. Tuomet neplistų nei ligos, nei kenkėjai“, – pridūrė dr. A. Dastikaitė. ASU mokslininkė Nijolė Petraitytė-Maršalkienė pasakojo apie kmynų vaisiuose esantį eterinį aliejų, patarė, kaip nuimti derlių ir jį paruošti rinkai.
Svečias iš Danijos H.Nielsenas, ekologinio ūkio šeimininkas, pristatė savos gamybos agregatą, skirtą piktžolėms naikinti. „Tai – efektyvi ir ekonomiška piktžolių, ypač varpučių, naikinimo priemonė. Į agregatą įmontuotas didelio skersmens rotorius užkabina piktžolių šaknyną. Piktžolės kartu su dirvožemiu išmetamos į orą. Kadangi varpučio šaknys – lengvesnės už dirvožemį, jos nukrinta ant dirvos paviršiaus. Taip piktžolės, veikiamos saulės, vėjo ar šalčio, sunaikinamos. Likusias dirvožemyje piktžolių šaknis sunaikina plieniniai rotoriaus pirštai. Šis agregatas padeda sutvarkyti net labai piktžolėtus laukus“, – pasakojo H.Nielsenas. Šią naujovę jau išbandė ir puikiai įvertino ne tik Danijos, bet ir Prancūzijos, Belgijos, Anglijos, Vokietijos, Norvegijos, Švedijos bei kitų šalių ūkininkai. Svečio iš Danijos išradimas
buvo išbandytas ir LEŪA pirmininko S. Daniulio laukuose. „Tai – puiki priemonė kovai su daugiametėmis piktžolėmis. Agregatas ne skaldo šaknis, bet jas iškelia į paviršių. Saulei išdžiovinus piktžoles, lieka puikus mulčias. Būtinai įsigysiu šį agregatą. Žinoma, norint pasiekti gerų rezultatų, būtina dirbti saulėtą dieną“, – kalbėjo S. Daniulis. Piktžolių naikinimo padargo naudą teigiamai įvertino ir lauko dienos dalyviai. „Agregato principas – unikalus. Tai tarsi močiutės su kauptuku darbas, puikiai pritaikytas ekologiniams ūkiams“, – svečio atradimą vertino ūkininkai.
„Dėl varpučių ekologiniai ūkiai patiria nemenkų derliaus nuostolių. Šis agregatas ūkininkui atsipirks per metus laiko. Todėl planuoju jį įsigyti ir naudoti po derliaus nuėmimo ir prieš pavasarinę sėją“, – apie naują agregatą kalbėjo V. Genys.
