REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vienas ruošiamos sveikatos įstaigų pertvarkos uždavinių – vystyti ambulatorines, dienos stacionaro paslaugas tam, kad žmonės be reikalo nebūtų guldomi į ligonines. Neatsitiktinai pokyčiai žadami ir stiprinant šeimos gydytojo komandas į jas įtraukiant atvejo vadybininkus. Jie padėtų užtikrinti sunkių pacientų sveikatos priežiūrą.

Vienas ruošiamos sveikatos įstaigų pertvarkos uždavinių – vystyti ambulatorines, dienos stacionaro paslaugas tam, kad žmonės be reikalo nebūtų guldomi į ligonines. Neatsitiktinai pokyčiai žadami ir stiprinant šeimos gydytojo komandas į jas įtraukiant atvejo vadybininkus. Jie padėtų užtikrinti sunkių pacientų sveikatos priežiūrą.

REKLAMA

Šie pokyčiai pristatyti šią savaitę surengtoje nuotolinėje Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) konferencijoje. Anot SAM specialistės Kristinos Auruškevičienės, be bendros tinklo vizijos išvystyti ambulatorinių paslaugų plėtrą ir sumažinti stacionarines paslaugas, pertvarka siekiama plėsti ir šeimos gydytojo komandas.

Kalbėta apie tokias priemones kaip atvejo vadybininko funkcija, poliligotų pacientų priežiūrą. Primenama, kad poliligotais pacientais vadinami tie asmenys, kurie serga dviem arba daugiau lėtinėmis ne infekcinėmis ligomis. Šie pacientai Lietuvoje sudaro 20–30 proc. populiacijos ir jiems skiriama net 74 proc. sveikatos apsaugai skirtų išteklių.

REKLAMA
REKLAMA

Išbando pilotinį projektą

Karoliniškių poliklinikos Lazdynų sveikatos priežiūros centro, kuris dalyvauja viename iš pilotinių šio modelio bandymų, vadovė Vaida Bernotienė įvardijo pagrindinius jo elementus.

REKLAMA

„Pacientams taikome reguliarų, visaapimantį tęstinį ištyrimą ir stebėjimą. (...) Buvo sudaryta koordinuojanti komanda, į kurios sudėtį įeina šeimos gydytojas, endokrinologas, kardiologas, atvejo vadybininkas, kineziterapeutas, socialiniai darbuotojai ir visuomenės sveikatos specialistas.

Visiems projekto dalyviams yra sudaromas individualizuotas sveikatos priežiūros planas, kas sąlygoja žymiai efektyvesnę visų paciento rodiklių ir sveikatos būklės stebėseną, kas leidžia priimti tolimesnius sprendimus dėl tolimesnio gydymo poreikio“, – komentavo ji.

REKLAMA
REKLAMA

Gali sekti paciento būklę

Kaip nurodė V. Bernotienė, didžiausia nauda pacientui yra ta, kad jis turi atvejo vadybininką.

„Betarpiškas jo ir paciento bendradarbiavimas, jo sveikatos rodiklių nuolatinė kontrolė (...) padeda pacientą daugiau motyvuoti ir užsiimti savipriežiūra. Tai kaip ir ugdo paciento sąmoningumą, kad jis yra atsakingas už savo sveikatos rodiklius. Pavyzdžiui, sekdamas, matuodamas savo gliukozės kiekį dienos bėgyje (...) pagal tai jis gali reguliuoti savo mitybą, fizinį krūvį ir panašiai“, – dėstė ji.

Kaip aiškino projekto koordinatorė, jei atvejo vadybininkas, naudodamasis platforma, gali matyti savo visų prižiūrimų pacientų bendrą vaizdą ir esamus pokyčius, prireikus gali jį skubiai išsikviesti, nukreipti specialisto konsultacijoms ir kt.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ji pažymėjo, kad per metus laiko, kiek jau vyksta pilotinis projektas, jau pavyko sužinoti džiugių rezultatų – po gliukozės kontrolės net 63 proc. pacientų pagerėjo kraujo tyrimų rodikliai. 

„Tai reiškia, kad išvengiamos papildomos hospitalizacijos, papildomos konsultacijos pas kitus specialistus. Nauda ta, kad pacientas žino, į ką gali kreiptis, turi kontaktinį asmenį, kuris juo rūpinasi,“, – pažymėjo V. Bernotienė.

Jos pastebėjimu, į šeimos gydytojo komandą vertėtų įtraukti atvejo vadybininkus ne tik sergantiems diabetu, bet ir turintiems kitų lėtinių ligų.  

Sistema veikia neefektyviai

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, kalbėdamas apie tinklo pertvarką, sako, kad daugumą savivaldybių domina galimi gydymo įstaigų tinklo pokyčiai. Tuo metu savivaldybių asociacija tikina, jog reformai nėra pasirengta ir ragina labiau įsiklausyti į savivaldybių poreikius.

REKLAMA

SAM spaudos tarnybos atstovė, koordinuojanti ligoninių reformos klausimus, Agnė Kiškytė-Rarivanė gi priminė, kad Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų ir pacientų rodikliai yra labai prasti. 

„Nepaisant to, kad Europoje vieni daugiausiai turime gydytojų ir gydymo įstaigų, neveikia pati sistema. Mūsų atliktos analizės ir ekspertų išvados tą rodo“, – spaudos konferencijos metu sakė ji.

SAM skaičiavimu, tinklo pertvarkai reikės 710,9 mln. eurų, juos planuojama paimti iš Europos Sąjungos fondų ir valstybės biudžeto.

Kadangi kai kurios savivaldybės, įgyvendinus reformą, nebeteiktų dalies stacionarinių paslaugų ir reikėtų jų pacientus pavėžėti į kitos savivaldybės įstaigą, tai kasmet papildomai atsieis apie 1,8 mln. eurų.

REKLAMA

Portalas tv3.lt primena, kad neseniai Vyriausybė palaimino įstatymo projektus, kuriais valstybė taptų 7 ligoninių dalininke. Numatoma, kad taip ligoninės galės tiek užtikrinti pacientų srautus ir paslaugų kokybę, tiek pretenduoti tiek į Europos Sąjungos lėšas.

Plačiau, apie tai, kaip keisis sveikatos tinklas, kviečiame žiūrėti reportaže:

Dabar atrado naują formą, nerodyti komentarų, kad atrodytų viskas pasiekta, atėjo ramybę, dabar vien karas terūpi, nori, kad žmonės aprims, viskas bus nurašyta, kaip praeitas etapas, bet jie klysta taip galvodami, žmonės nepamirš niekada, kiek pridirbo ir dar kiek bus ateityje su jų vadovavimu
Dulky ir ta tavo moce simone judu esate zmoniu zudikai TEKS ATSAKYTI SENATIES TERMINO NERA GALVOK ILGAAUSI JEI SUPRANTI KA PRIDIRBAI PANASEI KAIP PUTINAS UKRAINO GALVOK ,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,
Asile ar tu zinai isvis kas yra zmogus ir kas yra ligonis jus ten visi ciuoskit is to seimo ministerkiai velniu
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų