Savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ žurnalistas rado sąsajų tarp garsiųjų Kauno žudynių ir Daktarų bylų.
Pastaruoju metu žurnalistai pastebi tai, kas ir man krito į akis dar prieš dvejus metus rengiant savo pirmąją knygą „Tikroji Daktarų istorija“, kuri Henrikui Daktarui ir jo artimiesiems sukėlė pykčio protrūkį.
Kad Garliavos tragedija tapo patikima priedanga H. Daktarui, puikiausiai įrodo ir statistika internetinėje erdvėje. Reportažai įvairiuose laikraščiuose iš Klaipėdos apygardos teismo tesulaukia keliolikos komentarų, o menkiausia užuomina apie pastaruosius įvykius Klonio gatvėje sukelia dešimteriopai didesnį internautų susidomėjimą.
Nesenų įvykių atgarsiai
Atidžiau pažvelgus į Garliavos įvykių priešistorę ir prieš metus Klaipėdos apygardos teisme prasidėjusį Daktarų gaujos veikėjų teismo procesą, nesunkiai galima pastebėti daugybę keistų sutapimų ir svarbių įvykių.
Kai kurie faktai nejučiomis leidžia manyti, kad 2009-ųjų spalio 5-osios šūvių, nugriaudėjusių Kaune, aukos buvo savotiška neišvengiamai artėjančio ir aukščiausia bausme galinčio pasibaigti H. Daktaro ir jo sėbrų teismo proceso priedanga.
Atrodo, kad iki šiol aiškios priežasties neturinčiais šūviais norėta, jog visuomenės dėmesys būtų nukreiptas nuo kito išskirtinio kriminalinio įvykio. Mat Daktarų gaujos teismo procesą būtų atidžiai sekusi kvapą sulaikiusi visuomenė ne tik mūsų šalyje, bet ir užsienyje.
Regis, būta nemažos visuomenės dalies, kuri Vilijampolės kiemuose susiformavusios kriminalinės gaujos teismo procesą būtų stebėjusi taip pat atidžiai kaip kadaise už nužudyto žurnalisto Vito Lingio mirties užsakymą nuteisto Vilniaus mafijos krikštatėvio Boriso Dekanidzės bylos nagrinėjimo peripetijas Aukščiausiajame Teisme. Tąkart bylos nagrinėjimo procesai buvo tiesiogiai transliuojami per komercinės televizijos kanalus, išsamūs reportažai buvo pateikiami radijo bangomis ir dienraščiuose.
Po spalio 5-osios šūvių Kaune H. Daktaro ir jo parankinių byla netikėtai buvo perkelta nagrinėti į Klaipėdą ir viską tarsi užgožė mažamečio vaiko ašaromis persunktas konfliktas Garliavoje ar paslaptinga D. Kedžio mirtis. Juk neseniai D. Kedžio motina Laimutė Kedienė vėl ėmė viešojoje erdvėje kalbėti, kad jos sūnus, kovojęs su pedofilais, greičiausiai buvo nužudytas. Oficiali Generalinės prokuratūros pateikta versija skelbia, kad garliaviškis mirė girtas užspringęs savo skrandžio turiniu, kuriame aptiktas mirtinai pavojingas kokteilis – raminamieji vaistai ir alkoholis.
Gal iš tikrųjų D. Kedys buvo nužudytas profesionalių samdomų žudikų iš nusikalstamų struktūrų?
Tragiškas siužetas pradeda suktis
Šiandien, ko gero, nedaugelis prisimena, kad pasistiprinti į avienos patiekalų restoraną nedideliame Bulgarijos miestelyje Kraneve su keliais vyrais iš Kauno atvykusį H. Daktarą netrukus suėmė kaukėti specialiųjų tarnybų pareigūnai.
Visa tai nutiko 2009 metų rugsėjo 4-osios popietę, t. y. likus lygiai mėnesiui ir vienai dienai iki spalio 5-osios įvykių vadinamojoje Kauno žudynių byloje.
Įdomu, kad pirmas D. Kedžio pareiškimas Kauno Panemunės policijos komisariate atsidūrė tarsi nematomos rankos suraitytas 2008-ųjų gruodžio 19-ąją, kai Policijos departamento pareigūnai pakaunės vilose ėmė griebti Daktarų šulus.
Ar tikrai sutapimas, kad tą dieną, kai Daktarų šeimai priklausančiame Užliedžių dvare pasigirsta šūviai bei sprogimai ir paslaptingai paskubomis iš Kauno pabėga H. Daktaras, aršiu charakteriu kriminalinio pasaulio sluoksniuose garsėjantis D. Kedys nuneša į Panemunės komisariatą pareiškimą ir įteikia jį viršininkui Egidijui Kuckailiui?
Būtent šiame pareiškime pirmąsyk užsiminta, kad L. Stankūnaitės tėvų bute neva tvirkinama jo mažametė dukra.
Po šio įvykių Panemunės policijos komisariate neįtikėtinos skubos tvarka ima suktis X scenarijus. Vėliau šis scenarijus įgauna ir vizualinį pobūdį – improvizuotoje „studijoje“ Klonio gatvėje prasideda garsiosios tūkstančius, o gal net milijonus žiūrovų pasiekusios vaizdajuostės filmavimas, kurio metu mažametė pateikia šiurpių liudijimų apie Kauno pedofilų klano ištvirkavimus.
Ketverių metų mergaitės liudijimai tampa akstinu kraupiai paslaptingų mirčių grandinei. Juk remiantis mergaitės liudijimais įvykdoma mirties bausmė garsiam Kauno teisėjui Jonui Furmanavičiui (būtent jis H. Daktaro sūnui Enrikui Daktarui paskelbė teismo nuosprendį padirbtų dolerių ir narkotikų kontrabandos byloje − red. past.) ir mažylės tetai Violetai Naruševičienei.
Tikrieji 2009 metų spalio 5-osios žudynių Kaune motyvai nežinomi iki šiol, tačiau neatmetama, kad tai asmenų iš organizuotų gaujų pasaulio gudriai suregzto scenarijaus dalis (nuotr. Elta)
„Olimpas“ – tikrų vyrų užuovėja
Tarp gerai informuotų šaltinių organizuotų gaujų pasaulyje kalbama, kad H. Daktaras prieš pabėgdamas ėmė šlietis prie Agurkinių. Tačiau nesėkmingai – jis buvo atstumtas. Praėjus keliems mėnesiams vienas šių dienų Kauno „bosų“ Klaipėdoje buvo gerokai aptalžytas D. Kedžio.
Operatyvinių tarnybų aplinkoje sklando informacija, kad specifinėje aplinkoje pastebėtas ir įtariamu
D. Kedžio bendrininku Kauno žudynėse laikomas praeityje garsus kultūrizmo profesionalas Raimundas Ivanauskas.
Buvo metas, kai į Kauno centre įsikūrusį sporto klubą „Olimpas“ dažnai prabangiais automobiliais atvažiuodavo įvairiausių, kai kada net tarpusavyje aršiai konkuruojančių organizuotų gaujų nariai ir jų lyderiai. Būtent šiame sporto klube iki kruvinųjų spalio 5-osios įvykių D. Kedį neretai treniravęs R. Ivanauskas.
D. Kedžio pusseserės sugyventinis
Paties D. Kedžio artimuosius jau nuo senų laikų persekioja Kauno organizuotų gaujų šešėlis.
Kaip rašė kaunietis žurnalistas Artūras Jančys, 1997 metų spalio pabaigoje prie daugiabučio Partizanų gatvėje Kaune buvo nušautas pirmose Klonio gatvės gretose stovinčios ir mitinguose prieš pedofiliją su margasplaviais plakatais uoliai kovojančios D. Kedžio pusseserės Auksės Ibenskienės sugyventinis boksininkas Gintautas Bakanauskas, pravarde Bakanas.
Jis buvo siejamas su skandalingai žlugusio ir milijonus iš indėlininkų išviliojusio Kauno komercinio banko „Sekundė“ šešėliniu vadovu Saturnu Dubininku-Satu. Vėliau Bakanas buvo prisišliejęs prie Kauno Daškinių lyderio, taip pat nušauto Remigijaus Daškevičiaus-Daškės, kompanionų.
Pasiturinčių Kauno verslininkų reketo klestėjimo metais Bakanas buvo laikomas torpeda – paprašytas įtakingų bičiulių nevengdavo nuvažiuoti pašiurpinti miesto turtingųjų.
Bakano žmogžudystės dieną buvo sužeistas ir jo draugas, ilgamečio Kauno tardytojo sūnus Robertas Remeika, bandęs vytis žudikus.
R. Remeika, svarbus liudytojas Bakano mirties byloje, paslaptingai žuvo Rusijoje 1998 metų liepos 4 dieną.
Bakanas buvo palaidotas Seniavos kapinėse šalia jaunesniojo brolio Dariaus, žuvusio nuo peilio dūrio 1993-iaisiais. Bakano brolį nužudė iki šiol tebesislapstantis garsiausias Lietuvos bėglys Romas Zamolskis.
Prieš keletą metų Kauno prokurorai paskelbė aptikę Bakano žudiko pėdsakus Kaliningrade, tačiau šis nusikaltimas taip pat neištirtas, nes pagrindinis įtariamasis yra dar vienas paslaptingai miręs asmuo.
Po daugelio metų?
Ar galėtumėte įsivaizduoti siaubingesnę būsimo kino filmo ar televizijos serialo fabulą?
Remdamasis 4 metų dukters liudijimais tėvas, piktnaudžiaujantis svaigalais ir stipriais raminamaisiais, kartu su turininga kriminaline praeitimi pasižyminčiu bičiuliu neva atlieka ikiteisminį tyrimą. Vėliau Kauno pakraštyje susirinkusios „familijos“ (italų kalbos žodis, reiškiantis „šeima“, – red.past.) tyrimo teismas, susidedantis iš buvusių sovietinės epochos spekuliantų, civilinių bylų teisėjos, advokato, persikvalifikavusio iš sovietinių laikų milicininko, išnagrinėja surinktą „bylos medžiagą“ ir paskelbia nuosprendį – aukščiausią bausmę keturiems gal visiškai niekuo dėtiems žmonėms ir paveda ji įvykdyti saviškiui.
Ačiū Dievui, kad jis nesugebėjo nuosprendžio įvykdyti iki galo. Atlikęs pusę juodo budelio darbo jis tampa nepatogia, sunkinančia aplinkybe, tarytum akmeniu po kaklu tai pačiai „familijai“ – kitaip sakant tai pačiai šeimynėlei. O ji nieko geriau nesugalvoja, kaip tik pasielgti su juo taip pat, kaip jis pasielgė su niekuo dėtais žmonėmis. Ar šis siužetas atitinka tikrovę, galbūt sužinosime po daugelio metų.
Tik faktai:
1992 metų spalį per vieną pirmųjų įžūlių reketininkų ir kailinių žvėrelių augintojų konfliktą Garliavoje buvo nušautas Barselonos olimpiados dalyvis boksininkas Vidas Markevičius-Morka.
Nelauktų svečių sulaukęs garliaviškis čiupo medžioklinį šautuvą ir be ilgesnių diskusijų šovė Morkai į kaklą. Atletas nuo šūvio mirė iškart.
Kadaise Kauno kriminalistai išsklaidė Centro gaują, kurios branduolį sudarė „Olimpo“ klube sportavę sportininkai.
Prieš dešimtmetį buvę klubo auklėtiniai už turto prievartavimą ir kontrabandą – gabenamą didelį anabolinių steroidų kiekį – buvo sulaikyti Vokietijoje, Švedijoje.
Lietuvos IX spartakiados suaugusiųjų bokso čempionas du kartus teistas G. Bakanauskas-Bakanas – pirmas kruvinajame mįslingai nužudytų ir iki šiol neatskleistų Daškinių gaujos aukų sąraše.
2011 m. gegužės 16 d. Klaipėdos apygardos teisme prasidėjo Daktarų gaujos teismo procesas. Kalbama, kad dar iki vasaros teisme į teisėjų, prokurorų ir advokatų klausimus turėtų atsakyti pats H. Daktaras.
