Aplinkos ministerija kaip tik patvirtino rekordinius vilkų sumedžiojimo limitus, tačiau mokslininkai sako, kad tai ūkininkų neišgelbės, mat pilkių populiacija mūsų šalyje valdoma nemokšiškai.
Plungėje naktį vilkai įsisuko į ūkininko Laimono avių bandą ir paskerdė 9 avis. Pirmasis įspėjimas apie nelaimę atkeliavo gan mistiškai.
„Žmona šiąnakt susapnavo, kad vilkai puola avis. Bet ji man nieko nesakė, aš ryte atsikėliau, vežiau vaiką pusę aštuonių ryte na ir pamačiau vaizdą gražų – avinai į viršų, kranklių būrys, lapės jau draskė maitą“, – sakė Laimonas Zaveckis.
Tiek Laimoną, tiek jo vaiką ištiko šokas. Vilkai atėjo prie pat jo namų. Pilkieji atbėgo lauku iš gan toli esančio miškelio, o ten įvyko jų kruvinoji puota. Tada vilkai palei sodybą, palikdami milžiniškų letenų pėdsakus, pasitraukė į kitą mišką.
„Kokio dydžio! Jei leteną uždėsiu, kaip mano letena be piršto. Va čia. Ir medžiotojai patvirtino, kad čia vilkų darbas“, – kalbėjo avių augintojas.
O vilkai puotavo be atvangos.
„Kaip yra ištrypta žolė... Avys lakstė ir jas vilkai vaikėsi. Visur buvo stačia žolė, o kiek yra ištrypta visur“, – teigė Laimonas.
Vilkai papjovė tik veislines avis. Vienos kaina 400 eurų. Tačiau žala ne tik moralinė, vyras sako, kad avys jam tarsi šeimos nariai, tad jų labai gaila. Štai ir šį, gyvą iš pilkių nasrų ištrūkusį aviną teks užmigdyti.
„Jau jis nebeišgyvens. Aš klausiau veterinaro, jam yra visas kaklas. Sužeistas“, – sakė augintojas.
Gamtininkai teigia, kad dabar toks metas – vilkės moko vilkiukus kaip medžioti. Dabar Laimonas už negyvas avis gaus kompensacijas. Dažniausiai jos skaičiuojamas pagal vidutinę gyvulio vertę rinkoje. Tačiau ir tai – jas gauna ne visi.
„Ne visiems ir žalas moka. Ne visiems paskerstiems sumoka. Nes žiūri ar yra tvora, ar buvo apsaugota, ar kažkas tokio. Nes jei nėra tvoros, tada gyvulio nesaugojo, pats kaltas ir kompensacijos neturi gauti“, – pasakojo Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovė Gintarė Kisielienė.
Avių augintojai siūlo tvarkas nustatantiems valdininkams patiems pabandyti 300 avių bandą kas vakarą suvaryti į angarus ar tvartus.
Maža to, asociacijos vadovai pasakoja, kad oficialiais duomenimis vilkai per metus paskerdžia 1800 avių. Tačiau tikri skaičiai kur kas didesnis – augintojai tiesiog nenori įsivelti ar nesupranta visos biurokratijos, be to reikia įvykius registruoti internete, o juo ne visi, ypač vyresni augintojai moka ar turi galimybių naudotis. Tad avis utilizuoja ir niekam nepraneša.
„Ir vyresnio amžiaus žmonės ir mažesnė stos bandos pas juos, bet jie daug ko ir nežino bet tiesiog nepranešinėja tų įvykių, neregistruoja. Dabar registravimas yra ne tik pranešti komisijai, ne tik įregistruoti tą įvykį, bet ir reikia įregistruoti „biomont.lt“, – kalbėjo G. Kisielienė.
Dabar Lietuvoje mokslininkų skaičiavimu gyvena apie 1000 vilkų. Tai 91 šeima. Kodėl vis auganti plėšrūnų populiacija nėra mažinama, ūkininkai nesupranta. Nors ją reguliuoja net oficialūs dokumentai.
„Yra parašyta, kad Lietuvos teritorijoje reikia išlaikyti nuo 32 iki 62 šeimų ribose. Tai jau pernai mes turėjom 87 šeimas. Šiemet matome 91 šeimą. Ir aš bijau, kad tas skaičius yra nebekontroliuojamas“, – teigė asociacijos vadovė.
Tiesa, Aplinkos ministerija patvirtino šių bei kitų metų vilkų sumedžiojimo limitus. Jie rekordiniai – medžiotojai galės sumedžioti 341 vilką, kai pernai galima buvo sumedžioti 282 vilkus. Vis tik mokslininkai sako, kad šių plėšrūnų problemą reikia spręsti visai ne taip. Reikia medžioti ne visus vilkus, o tik tuos kurie pjauną gyvulius. Mat pagal tyrimų duomenis dažniausiai gyvulius pjauna vienas vilkas iš gaujos.
„Pas mus dabar visiškai neteisingai valdoma vilkų populiacija. Pas mus valdoma kiekiu. Sunaikinkim dalį vilkų. Ne kokybę, o grynai kiekybę. Vietoj to, kad išimtume probleminius vilkus, kurie daro žalą, mes sumedžiojam vilkus, kurie yra viduryje miško“, – sakė vilkų tyrinėtojas Petras Adeikis.
Mokslininkas sutinka, jog iš visos gaujos atrasti gyvulius pjaunantį vilką yra ypatingai sudėtingas darbas, kuris reikalauja nemažai lėšų, tačiau rezultatai akivaizdūs.
„Geriausias pavyzdys buvo Judrėnai. Kur vilkai pjovė telyčias. Pjovė, pjovė, ten papjovė 9–12 aš jau nebeatsimenu, nuvažiavom, išėmiau tą probleminį vilką ir tais metais pasibaigė pjovimai“, – pasakojo vilkų tyrinėtojas.
Geriausias pavyzdys buvo Judrėnai. Kur vilkai pjovė telyčias. Pjovė, pjovė, ten papjovė 9-12 aš jau nebeatsimenu, nuvažiavom, išėmiau tą probleminį vilką ir tais metais pasibaigė pjovimai.
Viską galite pamatyti reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
