Kovo 9–15 dienomis vidutinė didmeninė elektros savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje sumažėjo 59 proc. iki 49 eurų už megavatvalandę (MWh). Latvijoje elektros kaina buvo tokia pati, o Estijoje siekė 36 eurus.
„Praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje buvo mažiausia nuo 2025 metų rugpjūčio pradžios. Taip nutiko dėl itin didelės vietos generacijos – ji viršijo šalies elektros energijos poreikį“, – pranešime sakė „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys.
Elektros kaina Lietuvoje per savaitę mažėjo 59 proc.
Elektros poreikis Lietuvoje praėjusią savaitę sumažėjo 13 proc. iki 220 GWh. Vietos elektrinės šalyje užtikrino 110 proc. poreikio. Bendrai Lietuvoje pagaminta 243 GWh elektros – 37 proc. daugiau nei prieš savaitę.
Daugiausia energijos gamino vėjo elektrinės. Jų gamyba augo 67 proc. iki 159 GWh. Saulės elektrinių generacija išaugo 23 proc. iki 36 GWh. Hidroelektrinės pagamino 18 GWh, šiluminės jėgainės – 17 GWh, o kitos elektrinės – 13 GWh.
Bendras importo kiekis mažėjo 41 proc. iki 68 GWh: 54 proc. importuota iš Latvijos, 38 proc. iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, o likę 8 proc. iš Lenkijos. Eksporto srautai iš Lietuvos augo dvigubai iki 85 GWh. 61 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Švediją, 29 proc. į Lenkiją, o likę 11 proc. į Latviją.
„LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojimas siekė 76 proc. Lenkijos kryptimi ir 21 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 44 proc. Švedijos kryptimi ir 22 proc. Lietuvos kryptimi.
Pasak D. Šikšnio, pirmą kartą nuo „NordBalt“ jungties atidarymo 2015 metais elektra iš Lietuvos į Švediją, daugiau nei 42 valandas iš eilės, nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 12.30 val., eksportuota maksimalia 700 MW galia.
