Iš visos 2,25 mlrd. eurų sumos 37 proc. visų lėšų, arba 823 mln. eurų planuojama skirti žaliajai pertvarkai, 20 proc., arba 445 mln. eurų, – skaitmeninimui, 14 proc., arba 311 mln. eurų, – švietimui, 12 proc., arba 267 mln. eurų, – sveikatai, 5 proc., arba 111 mln. eurų – darbo rinkai ir socialinei įtraukčiai, 9 proc., arba 200 mln. eurų, – inovacijoms ir mokslui, 3 proc., arba 67 mln. eurų, – viešojo sektoriaus efektyvumui.
Kaip teigiama priemonės pristatyme, išleidus šią sumą pinigų siekiama 30 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, nuo 20,6 proc. iki 14 proc. sumažinti gyventojų skurdo lygį, 5 metais iki 81 metų pailginti tikėtiną gyvenimo trukmę ir kt.
G. Skaistė patikino, kad visos lėšos gali bus skiriamos tik tiems projektams, kurie prisidės prie šių tikslų pasiekimo. Pinigai bus pradėti leisti jau nuo kitų metų. Patį planą reikės pateikti Europos Komisijai, tą planuojama padaryti iki gegužės vidurio.
Turėdami galimybę paklausti, Seimo nariai finansų ministrės teiravosi dėl ankstesnės Vyriausybės indėlio į kai kurias priemones, per mažą kiekį pinigų vandenvalai, švietimo ir sveikatos apsaugos tinklo pertvarkos.
Melavo dėl galutinio termino?
Nuo pat plano, kurį valdžia vadina Naujos kartos Lietuva, pristatymo prieš kiek daugiau nei savaitę, buvo teigiama, kad jį Europos Komisijai būtina pateikti iki balandžio 30 d. Tačiau Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovas Lukas Savickas tikino, kad toks terminas yra tik orientacinis, o iš tiesų planą galima pateikti iki 2022 m.
Socialdemokratas Algirdas Sysas taip pat priekaištavo, kad plano detalės buvo slepiamos nuo visuomenės ir socialinių partnerių iki pat paskutinio momento. Dėl jo priekaištų turi tiek socialiniai partneriai, tiek savivaldybės.
Tuo metu Darbo partijos frakcijos narys Vytautas Gabšys taip pat priekaištavo, kad regionams atiteks palyginti nedaug pinigų, o daugiausia jų bus skiriama didmiesčiams.
Konservatorius Mykolas Majauskas tikino, kad planas nėra toks blogas, kaip mėgina pasakyti opozicija. Pasak Seimo nario, savivaldybių kritika neteisinga, nes iš tiesų regionuose bus išleista daug pinigų, pavyzdžiui, vėjo elektrinių ar elektros įkrovimo stotelių. Esą savivaldos atstovai nori tik patys skirstyti pinigus.
Nuo žalinimo iki tūkstantmečio mokyklų
Žaliosios pertvarkos srityje daugiausia lėšų bus skirta daugiabučių renovacijai (218 mln. eurų), taršių transporto priemonių keitimui (172 mln. eurų), saulės ir vėjo energijos gamybai (130 mln. eurų), elektromobilių įkrovimo stotelėms, alternatyvių degalų papildymo stotelėms (124 mln. eurų), alternatyvių degalų gamybos skatinimui (51 mln. eurų).
Iš skaitmeninimo prioriteto daugiausia pinigų bus skirta elektroninių paslaugų plėtrai (149 mln. eurų), lietuvių kalbos skaitmenizavimui, skaitmeninių inovacijų versle skatinimui (102 mln. eurų), IT valdymo centralizavimui, infrastruktūros konsolidavimui (95 mln. eurų).
Švietimo kryptyje daugiausia pinigų atiteks mokyklų tinklo optimizavimui, mokymo kokybės gerinimui (251 mln. eurų), mokslo ir verslo bendradarbiavimo skatinimui (146 mln. eurų).
Be to, įgyvendinant Europos Komisijos rekomendacijas infekcinių ligų klasterio 5 miestuose ir 10 regioninių ligoninių priėmimo skyrių pritaikymui ekstremalioms situacijoms dar bus skirta 154 mln. eurų.
Tikimasi, kad galutinai planas bus patvirtintas rugpjūtį. Tuomet jis ir bus pradėtas įgyvendinti.
