Jos duomenimis, 70 proc. apklaustųjų Lietuvoje (ES – 56 proc.) mano, kad kainos padidėjo daugiausia dėl agresyvaus Rusijos elgesio, tačiau su tuo nesutinka 26 proc. lietuvių ir 38 proc. ES piliečių.
35–79 proc. apklausoje dalyvavusių žmonių jau ėmėsi veiksmų arba būtų pasirengę jų imtis, kad sumažintų savo energijos suvartojimą ir sąskaitas.
Didžioji dalis – 86 proc. – Lietuvos gyventojų sutinka, kad ES turėtų toliau mažinti savo priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro. Tam pritaria 82 proc. visos ES piliečių.
Lietuvoje 86 proc. (ES – 83 proc.) respondentų mano, kad dėl karo Ukrainoje reikia skubiau investuoti į atsinaujinančių išteklių energiją, o 89 proc. (87 proc.) mano, kad itin svarbu apsaugoti ypatingos svarbos infrastruktūrą, pavyzdžiui, vamzdynus ir interneto kabelius.
78 proc. Lietuvos piliečių taip pat sutinka, kad elektros kaina neturėtų priklausyti nuo dujų kainos. Visoje Bendrijoje taip atsakė 83 proc. apklaustųjų.
Priemones, kurių dėl energetinės krizės ES imasi ekonominei padėčiai pagerinti, teigiamai vertina 65 proc. Lietuvos piliečių, 7 proc. mano, kad jos turės neigiamą poveikį, 15 proc. – yra neveiksmingos. Visoje ES taip mano atitinkamai 49 proc., 18 proc. ir 22 proc. apklaustųjų.
Didžioji dalis Lietuvos žmonių – 94 proc. – pritaria humanitarinei pagalbai Ukrainai (ES – 88 proc.) ir nuo karo bėgančių žmonių priėmimui (86 proc. ir 82 proc.), ekonominėms sankcijoms Rusijai (82 proc. ir 71 proc.), taip pat finansinei paramai Ukrainai (84 proc. ir 70 proc.), Rusijos valstybinės žiniasklaidos blokavimui (77 proc. ir 63 proc.) ir karinės įrangos Ukrainai finansavimui (81 proc. ir 59 proc.).
Greitoji Eurobarometro apklausa „ES atsakas į energetikos krizę“ lapkričio 23–30 dienomis atlikta 27 Bendrijos narėse, internetu apklausus 26,3 tūkst. ES šalių piliečių, iš kurių 1035 – Lietuvoje.
