Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.
Vienas į islamą atsivertęs socialinių tinklų veikėjas – Habibas Micevičius – kovotojas ir buvęs „Jungle King“ boksininkas. Kitas lietuvis prisistato Muhammedu Abdullah. Jis pasakoja, kad iki atsivertimo į islamą gyveno visiškai kitokį, kriminalinį gyvenimą.
Vyras tikina šiandien esantis laimingas, nes atrado, jo žodžiais, vienintelį tikrąjį Dievą. Islamą jis pristato kaip išsigelbėjimą, sustabdžiusį savidestrukciją ir suteikusį aiškias gyvenimo taisykles.
O štai Habibu Micevičiumi prisistatantis tiktokeris musulmonišką tapatybę jungia su lojalumu Lietuvai:
„Pavyzdžiui aš būsiu pirmas, kuris eis už Lietuvą kovot, taip pat ir mano brolis musulmonas.“
Priimti naują religiją nėra neįprasta
Anot VDU Regionistikos katedros profesoriaus, religijotyrininko Egdūno Račiaus, tokių lietuvių, priimančių islamą, kasmet atsiranda bent keliolika ar keliasdešimt.
„Europoje kiekvienais metais daugybė žmonių atsiverčia į islamą, tai nėra naujas fenomenas. Lietuvoje šitą stebime daugiau nei 2 dešimtmečius“, – pasakoja E. Račius.
Pasak profesoriaus, didžioji dalis lietuvių, atsivertusių į islamą, negyvena Lietuvoje. Neoficiali jų sostinė – Londonas.
„Ten didžioji dalis – keli šimtai, bet daugelis gyvena ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Egipte ir t. t.“ – vardija E. Račius.
Pasaulyje islamas – antra pagal dydį ir sparčiausiai 2010–2020 metais augusi didžioji religija. Naujausio išsamaus „Pew Research Center“ vertinimo duomenimis, 2020 m. pasaulyje buvo maždaug du milijardai musulmonų – daugiau nei ketvirtadalis žmonijos. Krikščionys sudarė beveik 29 procentus, jokiai religijai savęs nepriskiriantys žmonės – kiek mažiau nei ketvirtadalis.
Lietuvos masteliai nepalyginami. 2021 metų surašymo duomenimis, musulmonais sunitais save įvardijo 2165 šalies gyventojai.
„Tiek buvo prieš 5 metus, kai buvo surašymas, bet jis neabejotinai netikslus, ir kalbame apie didesnius skaičius bendrai pasaulyje, ir tikėtina, Lietuvoje“, – komentuoja E. Račius.
Priimti religiją ir skleisti ją kitiems – du skirtingi dalykai
Mokslininkai sako, kad tiek pasaulio, tiek ir Lietuvos visuomenės religinis gyvenimas apskritai tampa vis įvairesnis. Anot VDU sociologijos profesorės Mildos Ališauskienės, lietuviai ne tik prisijungia prie religinių bendruomenių ar jas palieka, bet ir vis dažniau apie savo patirtis pasakoja viešai. Yra ir tokių, kurie svetimą tikėjimą sakosi atradę telefone per vaizdo įrašus, tiesiogines transliacijas ir kitų atsivertėlių pasakojimus.
„Žmonės ne tik prikalbinami ateiti į vieną ar kitą religinę bendruomenę, bet ir pasirenka tikėjimą, nebūtinai susitikę su to tikėjimo žmogumi“, – pasakoja M. Ališauskienė.
Tačiau problema yra, ką kai kurie pavieniai atsivertėliai apie islamą skleidžia socialiniuose tinkluose – ne tik pasakoja apie savo tikėjimą, bet ir kategoriškai aiškina kitiems, ką galima valgyti, kaip turi rengtis moterys, kada derėtų tuoktis ir kuris tikėjimas esą yra teisingas.
Štai Muhamadu save vadinantis lietuvis liečia daugeliui lietuvių, ypač krikščionių, jautrias temas. Pavyzdžiui, vieno iš sekėjų paklaustas apie požiūrį į santykius su nepilnametėmis islame, atsako:
„Lietuvoje 13 metų mergaitės prisidaro vaikų ar būdamos 15 jau dingsta iš namų, negrįžta parom. Ar geriau normali santuoka? Ne kokia pedofilija, bet santuoka anksčiau, bet be nukrypimų?“
Pasak profesoriaus E. Račiaus, religijos laisvė saugo teisę tikėti, melstis, pasninkauti ar rengtis pagal savo įsitikinimus. Riba yra – radikalūs teiginiai, bet esą tokius žmones turi stebėti specialiosios tarnybos.
„Jei turime neofitus, kurie atsivertė užvakar pasiskaitę kažką, matyt, statusas ir autoritetas nėra toks. Ar jie iš principo iš karto klaidingai kažką suvokia ir klaidingai atskleidžia tą informaciją, tai reikėtų tikrinti“, – pasakoja E. Račius.
Pavojingiausia – radikalios idėjos
Esą pavojaus požymiais tampa uždara grupė, kitų žmonių niekinimas, smurto pateisinimas ir mėginimas savo normas primesti už bendruomenės ribų.
Anot E. Račiaus, islamas lietuviams gali atrodyti svetimas dėl drabužių, maldos ar pasninko formų. Tačiau ekspertas pabrėžia, kad konservatyviai religiją praktikuojantys musulmonai ir katalikai vertybiškai gali būti gerokai panašesni, nei atrodo.
„Giliai tikintys ir praktikuojantys katalikai rastų labai daug bendrybių su praktikuojančiais musulmonais, nes vertybinė sistema, jei ne identiška, tai labai artima“, – sako E. Račius.
2026–2027 metų grėsmių vertinime Valstybės saugumo departamentas pabrėžia, kad šalyje sistemingos radikalizmo sklaidos musulmonų bendruomenėse nefiksuojama. Tačiau tarp atvykusių užsieniečių nustatoma pavienių radikalių asmenų, o internetu pasiekiama islamistinė propaganda gali veikti ir Lietuvoje esančius žmones.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
