REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Įmonėse, kur dirba aukštesnį išsilavinimą turintys ar didesnį atlyginimą gaunantys asmenys, yra didesni pasiskiepijusių skaičiai, teigė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis. 

Įmonėse, kur dirba aukštesnį išsilavinimą turintys ar didesnį atlyginimą gaunantys asmenys, yra didesni pasiskiepijusių skaičiai, teigė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis. 

REKLAMA

Darbdaviai taip pat nėra linkę atleisti darbuotojų, kurie nesiskiepiję, nes jų ir taip trūksta, sakė A. Romanovskis tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“.

Pone Romanovski, kada kalbame apie kontrolės mechanizmą įmonės viduje, ar turite kokių pavyzdžių, kaip didesnės įmonės kontroliuoja ir tikrina savo darbuotojus?

Be abejonės, imasi ir ėmėsi dar tada, kada nebuvo galimybių pasų ar privalomų testavimų. Mes suprantame, kad ypatingai gamybos įmonėse ar įmonėse, kuriose yra uždari kolektyvai ir kur maišosi srautai – pandemijos valdymas ne tik pareiga, bet ir išgyvenimo garantas.

Dažnai yra painiojami du dalykai. Galimybių pasas pagal dabartinį reguliavimą skirtas gyventojams, vartotojams arba klientams, o įmonių viduje yra kitas reguliavimas – privalomas sveikatos tikrinimas arba testavimas. Jei asmenys neturi skiepų, nėra persirgę, tada yra testavimas, bet jei yra skiepyti arba persirgę, nereikia privalomo testavimo.

REKLAMA
REKLAMA

Tai yra taikoma tik tai atskiroms grupėms – pramonei, prekybai, maitinimui, transportui, medicinai, švietimui. Kai kur darbdaviai vertindami situaciją ir matydami, kad, pavyzdžiui, visi darbuotojai yra vienoje patalpoje, jie gali nustatyti tam tikrus reikalavimus, kriterijus.

REKLAMA

Jei žmogus neimunizuotas, tada gali jam siūlyti nuotolinį darbą ar kitokias sąlygas, dėl kurių jis būtų labiau apsaugotas. 

Daug yra tokių žmonių, kurie nenorėdami išsiimti galimybių paso palieka darbo vietą?

Tokie atvejai yra vienetiniai. Yra sukuriamos tam tikros miesto legendos, kad darbdaviams reikia galimybės atleisti darbuotojus, jei jie nesiskiepija. Tai aš jums pasakysiu – situacija rinkoje yra tokia, kad darbdaviams darbuotojų trūksta kaip oro. Įvairiausiose specialybėse ir dėl to darbdavys visada yra linkęs tartis ir kalbėtis su darbuotoju, kaip jis save apsaugotų, kaip apsaugotų aplinką, bet nesiimti griežtų, drastiškų priemonių.

REKLAMA
REKLAMA

Yra žmonių, bet jų yra vienetai, kurie yra ideologiniai skiepų priešininkai. Tai yra tokių atvejų, kada žmonės patys išeina, bet ne dėl to, kad darbdavys juos verčia, o dėl to, kad yra nustatyti privalomo testavimo reikalavimai. Jie pagal Vyriausybės nutarimą turi testuotis kas 7–10 dienų ir tai jau ne darbdavio valioje.

Yra sudaromas įspūdis, kad jei, pavyzdžiui, 30 proc. žmonių yra nesiskiepiję, tai jie yra antivakseriai. Ne, dauguma žmonių yra abejojantys, turintys baimių, bet jie nėra tie, kurie kategoriškai prieš vakcinas. 

Tokių kategoriškai prieš, bent jau iš darbdavių matymo, vienetai. 

O kaip yra su paskatinamosiomis priemonėmis?

Yra labai įvairiai – duodamos ir laisvos dienos, ir paskatinamieji dalykai, bet iš principo darbdaviai jaučia, kad tai yra asmens apsisprendimas, nes tai yra su sveikata susiję dalykai. Piniginis skatinimas nebūtinai yra lemiamas faktorius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Lemiamas faktorius yra pokalbiai su medikais, abejonių išsklaidymas, nes čia yra sveikatos dalykas, todėl taip lengvai žmogaus papirkti negalima.

O galbūt turite skaičius, kiek darbuotojų ir kokie įmonėse yra pasiskiepiję?

Pagal sektorius yra labai skirtingai ir sakyčiau koreliacija yra labai paprasta – kuo įmonėje dirba daugiau žmonių su aukštuoju išsilavinimu arba yra aukštos profesinės kvalifikacijos žmonių, tai skaičiai, ar tai būtų gamyba, ar kitokios paslaugos, yra 80–90 proc., artėja 100 proc. link.

Jei darbuotojai yra gaunantys mažesnes pajamas, dirbantys nekvalifikuotą darbą arba turintys bazinį išsilavinimą, ten skaičiai yra gerokai žemesni. Priežastinis ryšis tarp išsilavinimo ir pajamų yra labai didelis.

REKLAMA

Nežinau, kodėl tai yra susiję, bet gal žmonės gaunantys didesnes pajamas, turintys aukštesnį išsilavinimą geriau analizuoja informaciją, nepasitiki gandais, sugeba atskirti melagienas nuo tiesos, o kitos kategorijos kitaip.

Bet bazinį išsilavinimą turinčių darbuotojų darbdaviams labiausiai ir trūksta, tai spaudimo priemonių nelabai ir gali prieš tuos žmones imtis. Kaip tada elgtis darbdaviui?

Tai, kaip aš ir minėjau, yra privalomas testavimas, tai ir skiriasi nuo galimybių paso. Galimybių paso reguliavimas yra griežtesnis.

Nors formaliai valstybė kompensuoja privalomą testavimą, bet dėl pajėgumų trūkumo, dėl patogumo dažnai darbdavys, įmonės nusprendžia testuoti tuos darbuotojus, kurie dėl baimių ar kitų dalykų nenori vakcinuotis. 

Visą pokalbį žiūrėkite reportaže, esančiame straipsnio pradžioje. 

Nu ką jūs čia veliat? Bjauru net skaityti. Dar nepabodo pritempinėti... Kaiptik išsilavinę žmonės itin kritiškai vertina mokslą ir kelia jam klausimus, o ne tuneliniu principu krenta į apgailėtiną, bet tobulai išsuktą, sistemą. Tuo labiau, kai žmonių sveikata pradeda "rūpintis" verslas ir politika.
Paskatinamosios priemonės skiepams, vu ala..cirkų cirkai, čia nėra net jokios koreliacijos su sveiku protu!
Tokio žodžio kaip tiesa nebeliko,įsiviešpatavo valdžios nevaldomas melas ir žmonių mulkinimas.ateis laikas kai tą pajusit visi.
Gyvas, nevakcinuotas
Gyvas, nevakcinuotas
Lenkijoje antrosios vakcinos dozės atsisakė apie 44 tūkst. žmonių. Nepanoro tapti “savanoriais”-lavonais, neįgaliais ir įsigyti ilgalaikes ligas nuo Covid skiepų.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų