Nuo metų pradžios įsigaliojo naujas įstatymas, kuriuo buvo siekta daugiau aiškumo ir skaidrumo dėl visuomeninio transliuotojo valdymo, tinkamo mokesčių mokėtojų pinigų panaudojimo – vien šiemet jo biudžetas sudaro beveik 54 mln. eurų.
Tačiau panašu, kad su nauju įstatymu viešoji įstaiga ėmė labiau slėpti, kaip jos aukščiausiame valdymo organe, tai yra 12 asmenų taryboje, priimami sprendimai. Ir tai LRT taryba pradėjo daryti po to, kai pernai naujienų portalas tv3.lt paviešino informaciją, kad LRT generalinei direktorei Monikai Garbačiauskaitei-Budrienei, jos pavaduotojui Gyčiui Oganauskui ir kitiems departamentų vadovams buvo išmokėta tūkstančius eurų premijų.
Nepaisant to, LRT tarybos pirmininkas tikina, esą skaidrumo nesumažės, o jei kils mažiau aistrų ar smalsumo, bus neva tik geriau.
Prisidengia nauju įstatymu
Kitaip nei visos valstybės institucijos, jai priklausančios įmonės ar ligoninės ir mokyklos, visuomeninis transliuotojas skelbia palyginti nedaug informacijos apie save.
Iki vasario vidurio LRT puslapyje buvo iš anksto skelbiamos tarybos posėdžių darbotvarkės. Iš jų buvo galima sužinoti, kad taryba planuoja skirti pinigines premijas generalinei direktorei Monikai Garbačiauskaitei-Budrienei, jos pavaduotojui, kitiems vadovams, kurie per mėnesį uždirba 10 tūkst. eurų ar daugiau.
Iš darbotvarkių ir tarybos protokolų taip pat buvo galima sužinoti, kad vadovų atlyginimai didės po 20 tūkst. eurų per metus ir kad daugiau sau mokėti ketina ir pačios tarybos nariai.
Sausio mėnesį LRT iš anksto dar skelbė dviejų tarybos posėdžių darbotvarkes, o vasario mėnesio posėdžio darbotvarkę žadėjo paskelbti mėnesio 15 d. Tačiau tai nebuvo padaryta.
Portalui tv3.lt pasiteiravus, kodėl, LRT atstovė ryšiams su visuomene Miglė Savickaitė, anksčiau žadėjusi esą darbotvarkė bus publikuota, informavo, kad nuo šiol tai iš viso nebus daroma.
„Atkreipiame jūsų dėmesį į tai, kad įstatymas nustato pareigą LRT interneto svetainėje skelbti tik tarybos nutarimus“, – tepaaiškino atstovė, vėliau pridūrusi, bus skelbiami nutarimai, jei juose nebus konfidencialios informacijos.
Ji neatsakė, kodėl po naujo įstatymo įsigaliojimo tarybos darbotvarkės vis dėlto buvo skelbiamos, jeigu pareigos jau nebuvo. Taip pat neatsakė, ar sprendimas skelbti mažiau informacijos visuomenei atitinka atskaitomybės ir skaidrumo principus, kuriais pagal įstatymą turi vadovautis LRT.
Be to, niekas iš transliuotojo atstovų neatsakė, ar sausio ir vasario mėnesiais taryboje buvo sprendžiami klausimai, susiję su vadovų atlyginimu ar priedais, ar tokia informacija jau laikoma konfidencialia ir iš viso nebus skelbiama.
Kodėl rodo TV anonsus, jei įstatyme nėra pareigos?
Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas ir buvęs LRT tarybos pirmininkas Dainius Radzevičius įsitikinęs, kad skelbiant mažiau informacijos visuomenei apie įstaigos veiklą, skaidrumo ir atskaitomybės nepadaugėja.
Jis paaiškino, kad įstatymas, kaip ir įstatai, reguliuoja dalykus, kurie yra privalomi.
„Taip pat ir dėl posėdžio medžiagos ir jo viešumo įstatymas sudeda minimalius reikalavimus, kurių LRT, kaip ir bet kuri kita organizacija, finansuojama iš biudžeto ir ypač turinti savo specialų įstatymą, negali nevykdyti.
Bet įstatymas ne tik nedraudžia, bet apskritai kalba, kad LRT, kaip ir kiti vieši juridiniai asmenys, kad jų veiklos skaidrumas ir atvirumas turi būti didesnis iš principo. Šiuo atveju nereikia pamiršti, kad galima viskas, kas nedraudžiama“, – komentavo D. Radzevičius.
Jis svarstė, kad jeigu LRT skelbtų tik tai, kas tiksliai numatyta įstatyme, tai per televiziją ar radiją neturėtų transliuoti, pavyzdžiui, įvairių laidų anonsų.
„Prisimindamas ankstesnį įstatymą ir dabartinę jo redakciją, manau, kad taryba turi apsispręsti, kokio lygio viešumo, jų manymu, nusipelno ne pati LRT, bet ir visa visuomenė. Ir aišku, būtų gerai, kad jis būtų kuo didesnis, o ne minimalus pagal įstatymą“, – įsitikinęs LŽS vadovas.
Jo nuomone, žinant kokį finansavimą gauna visuomeninis transliuotojas, bet kuri spekuliacija ar neaiškumai kenkia pačiai įstaigai.
„Didesnis viešumas pačiai LRT padeda susikurti patikimesnę reputaciją, visų pasitikėjimą, kad ir pinigai naudojami skaidriai ir kad veikla skaidri“, – kalbėjo D. Radzevičius ir prisiminė, kad anksčiau tarybos posėdžiai buvo atviri ir filmuojami, tad ir dėmesio įstaigai būta mažiau.
„Aišku, reikia ir pačiai tarybai jausti pulsą. Kodėl jie taip nusprendė, koks tikslas taip užsidaryti. Aš, atvirai pasakius, negaliu rasti priežasčių, taip siaurinti informacijos teikimo galimybes. Nemanau, kad dėl to geriau gyventi ir dirbti“, – reziumavo pašnekovas.
Viliasi, kad ateityje skaidrumo padaugės
Nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus programų vadovė Ingrida Kalinauskienė tikisi, kad visuomeninis transliuotojas dar pergalvos, kokios ir kiek informacijos skelbti visuomenei.
„Šiuo atveju norisi atskirti du dalykus: gerasis skaidrumo ir atskaitingumo standartas nebūtinai yra tas pats, kas įstatymo laikymasis. Viliuosi, jog mažesnis dabar viešinamos informacijos kiekis yra laikinas, judant didesnio skaidrumo link“, – komentavo projektų vadovė.
Jos teigimu, LRT turi puikią galimybę būti geruoju pavyzdžiu šioje srityje.
„Būtent dėl to tikiuosi, kad LRT vadovybė didins savo atvirumą visuomenei, skelbs tarybos posėdžių darbotvarkes ir nutarimus bei ieškos dar įvairesnių būdų, kaip prasmingai įtraukti gyventojus į su LRT valdymu susijusių klausimų svarstymą.
Labai norėčiau, kad diskusijos apie LRT skaidrumą paskatintų ir kitas žiniasklaidos priemones skirti vis daugiau dėmesio gerajam valdymui savo veikloje“, – komentavo I. Kalinauskienė.
Valstybei priklausanti viešoji įstaiga ar nuosava įmonė?
LRT tarybos pirmininkui Liudvikui Gadeikiui neatrodo, kad visuomenei pateikiamas mažesnis kiekis informacijos mažina įstaigos atskaitomybę ir skaidrumą. Jis mokesčių mokėtojų finansuojamo visuomeninio transliuotojo tarybos sprendimus prilygina privačios įmonės reikalams. Pateikiame pokalbį telefonu su L. Gadeikiu.
Kodėl taryba nusprendė iš anksto neskelbti posėdžių darbotvarkių, kaip darydavo iki šiol?
Čia yra pagal naują įstatymą. Anksčiau įstatymas, kaip sakyti, reikalavo skelbti, tokius dalykus (tai yra netiesa – iki 2020-12-31 d. galiojęs įstatymas neįpareigojo skelbti tarybos darbotvarkių, – aut. past.). Tai vis tiek yra vidaus dokumentai ir darbai.
Visuomenė neturi teisės sužinoti, ką spręs taryba?
Nežinau, kaip čia dabar į tokį klausimą atsakyti. Mes visus nutarimus, taip sakant, išviešiname.
Ar visą informaciją išviešinate, ar konfidencialios nepateikiate?
Ne, konfidenciali informacija yra konfidenciali informacija.
O kas nusprendžia, kokia informacija yra konfidenciali?
Na, pirmiausia viskas prasideda nuo įstatymo. Paskui, toliau įstatai, reglamentai, konfidencialios informacijos aprašas yra. Matote, tai yra vidinė įmonės informacija, tai ji yra vidinė.
Bet tai nėra įmonė, tai yra iš mokesčių mokėtojų pinigų finansuojama viešoji įstaiga.
Vis tiek, ar viešoji įstaiga, tai yra įmonės vidiniai darbai. Vis tiek įmonė veikia konkurencinėje aplinkoje. Ji sprendžia savo klausimus. Pavyzdžiui, taryba svarsto savo klausimus, įmonės vidaus. Ne kaip Seimas, sakykime, svarsto visuomenės klausimus. Tai dėl to šitas konfidencialumas, kaip sakyti, atsiranda.
Vis dėlto kiekvienas kažkoks svarstymas, ginčas, kuris neturi kažkokios galutinės išvados ir panašiai, tai jisai ir lieka viduje.
O atlyginimai, priedai LRT direktorei, pavaduotojui, kitiems vadovams, tarybos nariams – čia būtų konfidenciali informacija ar ne?
Matote, čia yra vadovaujantys darbuotojai. Jie „eina“ pagal kitą punktą. Kiekvieno konkretaus darbuotojo atlyginimai yra konfidenciali, jo asmeninė informacija. O vadovaujančių darbuotojų mes ir ataskaitose skelbiame.
Taryba pernai skyrė priedus direktorei ir pavaduotojui, kitiems vadovams. Jeigu dabar nuspręstumėte skirti, ar ši informacija būtų konfidenciali?
Dabar iš manęs reikalaujate pasakyti, kaip reikėtų žiūrėti... Šitie dalykai ataskaitose atsispindi.
Ataskaitose atsispindi bendra per metus išmokėta suma. Jose neatsispindi tarybos sprendimai skirti priedus.
Aš, aišku, dabar nenoriu visiškai tiksliai sakyti, nes senokai tuos punktus skaičiau. Kiek pamenu, juose buvo detalizuota. Bet nenoriu tvirtinti, nes ekspromtu kalbėdamas negaliu pacituoti.
Įstatyme numatyta, kad tarybos nutarimai skelbiami LRT įstatuose nustatyta tvarka, šiuose – kad Tarybos darbo reglamente numatyta tvarka, o šiame nurodoma, kad nutarimai skelbiami, jeigu juose nėra konfidencialios informacijos. Kas nusprendžia, kokia informacija yra konfidenciali? Tik taryba? Vadinasi, įstatymą susiaurinote ir nusprendėte, kad būtent tokią informaciją skelbsite?
Įstatymo nustatyta tvarka. Aš daugiau nelabai galiu ką pridurti. Nes kas yra konfidenciali informacija? Yra daug punktų, negalėčiau dabar mintinai visų įvardyti.
Pagal įstatymą LRT savo veiklą grindžia atskaitomybės ir skaidrumo principais. Kaip manote, ar nauja informacijos skelbimo tvarka prideda atskaitomybės ir skaidrumo, ar neprideda?
Aš manau, kad tikrai nei atskaitomybės nei skaidrumo nesumažina. Tik tiek, kad, kaip čia pasakyti, kaip jį dabar pavadinti... Sakykime taip, visą visuomenei reikšmingą informaciją, kaip skelbėme, taip skelbsime. Ir jos tik dauginame, o ne mažiname.
Bet tiktai tiek, sakykime, smalsumui, aistroms, ar šiaip dviprasmiškiems interpretavimams, panašiai, tai čia aš tikrai nematau, kad skaidrumo ar atskaitomybės padaugina.
