Ketvirtadienį, rugpjūčio 21 d., Danijos Herningo mieste įsikūrusiame TEKO centre atidaroma Lietuvos menininko Mariaus Jonučio personalinė paroda.
Joje pristatoma daugiau nei 30 kūrinių – ant drobės tapytų bei iš medžio plokštės pjaustytų paveikslų (menininko vadinamų drobiniais ir mediniais paveikslais), sukurtų per pastaruosius dvejus metus. Paroda TEKO centre yra pirmoji menininko tokio dydžio personalinė paroda, iki šiol kada nors surengta Danijoje.
Parodos organizatorius bei kūrinių savininkas – žymus lietuvių meno kolekcionierius Dennisas Nande. Jo iš tiesų įspūdingą kolekciją šiuo metu sudaro daugiau kaip 500 lietuvių dailininkų paveikslų, piešinių, skulptūrų bei keramikos dirbinių. Be Mariaus Jonučio darbų, kolekcijoje puikuojasi ir Š. Saukos, V. Marcinkevičiaus, J. Mikolaitytės, V. Tomaševičiaus, A. Savicko, L. Cicėno, A. Berdenkovo, T. Janovos, N. Žukauskaitės ir kt. kūriniai. Pernai dalis kolekcijos buvo eksponuojama žymiausiame žemyninės Danijos dalies vaizduojamojo meno renginyje „Midvest Kunst“.
Pirma danų pažintis su dailininko darbais įvyko dar 1990 m., Frederikssundo mokykloje surengtoje personalinėje parodoje. Nuo 1999 metų M. Jonučio darbai Danijoje yra ne kartą pristatyti grupinėse parodose Kopenhagoje ir Jutlandijos regiono miestuose. Kopenhagos galerijose M. Jonutis keletą parodų yra surengęs kartu su žmona menininke Nomeda Marčėnaite.
Pirmą kartą danų kolekcionierius Dennisas Nande sutiko dailininką, kai 2001 metais Herningo muziejuje Vilniaus galerija „Vartai“ surengė didžiulę miniatiūrų parodą, kurioje buvo pristatyti net 225 penkiolikos lietuvių dailininkų kūriniai, tame tarpe M. Jonučio, J. Mikolaitytės, R. Sližio ir kitų menininkų darbai. Jau septynerius metus lietuvių menininkų dirbtuvėse besilankantis Dennisas Nande savo kolekciją nuolatos papildo ir M. Jonučio darbais.
Paroda bus eksponuojama iki rugsėjo 21 d. Ją rengė meno bendrija „Arteko“ ir Lietuvos Respublikos ambasada Kopenhagoje.
Marius Jonutis 1990 m. baigė Vilniaus dailės akademiją, grafikos specialybę. Debiutuodamas meninėje avanscenoje, jis atkreipė žiūrovų dėmesį ypatingai spalvingais, dekoratyviais lakštais, kurie Lietuvos meniniame kontekste išsiskyrė neįprastu pasaulėvaizdžio vitališkumu. Novatoriška prigimtis skatino dailininką plėsti tradicinių raiškos priemonių arsenalą, neapsiriboti lakšto erdve. Taip radosi mediniai pano, širmos, lentynėlės, kur ankšta sukurtų „pasaulėlių“ erdvė įgijo trečiąją dimensiją.
Dailininko darbuose savitai persipina liaudies skulptūrėlių, medinių žaislų, marionečių tradicija, praturtinta išraiškingais grafiniais, tapybiniais akcentais. Jo kūrinių pasaulis subtiliai balansuoja ant vaikystės reminiscencijų ir mitologinio pasaulėvaizdžio ribos. Jie tarsi integruoja savyje senųjų dievadirbių ritualus – sakralizuoja žmogiškąją būtį ir antropomorfizuoja dieviškąsias sferas „prijaukindami“ transcendenciją.
M. Jonučio darbai nejučiomis primena Pasaulio tvėrimo mitus. Medžio ir dažų pagalba jis lyg šamanas nenuilstamai tveria Kosmosą. Ir tai daroma pasitelkiant modernų raiškos priemonių arsenalą su šiuolaikiniam žmogui būdinga šaipokiška autoironijos gaidele. Todėl odė gyvenimui dailininko interpretacijoje niekad nevirsta atvira didaktika ar infantiliu sentimentalumu. Tai veikiau žaidimas, teikiantis pasitenkinimą ir kuriančiajam, ir reginčiajam šios kūrybos vaisius. Jo darbuose svarbus vaidmuo tenka savitai spalvinių dėmių, formų, ornamentų ritmikai ir be galo skaidriam koloritui. Visos šios raiškos priemonės M. Jonučio darbuose virsta svajone apie žemiškąjį rojų – netrikdomą darną ir vienybę, kuri pulsuoja vitališku ritmu.
M. Jonutis – originalios manieros, savitos stilistikos menininkas, ir ne taip svarbu, kokiai konkrečiai – skulptūros, mažosios plastikos, pano ar grafikos – sričiai priskirsime jo kūrinius. Svarbiausias yra emocinis fonas, sklindantis iš visų jo kūrinių – mažorinis, teigiamas ir teigiantis gyvenimą, kurį autorius nuolatos tveria iš naujo skaptuodamas, raižydamas, tapydamas, spalvindamas ar rašydamas.
Šių metų pavasarį M. Jonutis debiutavo kaip rašytojas, išleidęs knygą „Mėlyna žalia“, kurioje jo trumpi eilėraštukai – tarsi tapybos darbai: pilni ryškių vaizdų, spalvų ir netikėtų rakursų, meilės ir gyvenimo džiaugsmo. M. Jonutis taip pat yra iliustravęs keletą V.V. Landsbergio knygų „Rudnosiuko istorijos“, „Obuolių pasakos“ ir „Žuveliukas“.
Kultūros ministerijos inf.
