"Šiandien įsipareigojimas ES sumažinti taršą sostinėje išlieka aktualus ir privalomas vykdyti. Bendrovė investuos 72,5 mln. litų į azoto oksidų, išskiriamų deginant gamtines dujas, filtrus ir kitas priemones, skirtas taršai mažinti. Ši investicija nenumatyta šilumos ūkio nuomos sutartyje, todėl likutinė investicijos vertė būtų grąžinta bendrovei, pasibaigus sutarčiai 2017 metais", - BNS sakė "Vilniaus energijos" atstovas Nerijus Mikalajūnas.
Anot jo, 2004 metais stodama į ES, Lietuva įsipareigojo iki 2016 metų sausio 1 dienos iš esmės apriboti Vilniaus elektrinių skleidžiamą oro taršą.
Vilniaus miesto savivaldybės Energetikos skyriaus vedėjas Kęstutis Gruzdys BNS sakė, kad dabar atsisakyta "Vilniaus energijos" investicijų į biokurą, tačiau esą būtinos investicijos, siekiant atitikti ES reikalavimus.
Anot jo, šiuo metu svarstoma investuoti tik į antrąją termofikacijos elektrinę ir į rezervinę 8-ąją katilinę, kuri niekada nebuvo atnaujinama.
Pasak N.Mikalajūno, 2010 metais „Dalkia“ pasiūlė planą ir daugiau nei 800 mln. investicijų, atsisakant dujų ir Vilniaus šilumos ūkį pritaikant pigesnio biokuro vartojimui. Toks žingsnis būtų leidęs ne tik įgyvendinti įsipareigojimus ES, bet ir sumažinti šilumos kainą vilniečiams. Tačiau Vilniaus taryba tuomet atmetė „Dalkia“ pasiūlymą.
„Dalkia“ į sostinės šilumos ūkį yra investavusi 561,8 mln. litų – 96 proc. sutartimi įsipareigotos investuoti sumos.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
