„Išties dar yra ką veikti ne tik Lotynų Amerikoje arba Afrikoje, bet ir Lietuvoje. Tuo mes ir užsiimame. Visur turi būti ne tik lygybė, bet ir lygios galimybės visuomenei vystytis. O moterų įsitraukimas į darbo rinką, į vadovaujančias gretas suteikia bet kuriai valstybei (ne tik Lietuvai – bet kuriai) dar didesnį potencialą vystytis, demokratėti. Žmogaus laisvės, moterų dalyvavimas aukščiausiuose postuose yra valstybės brandumo požymis. To ir siekiama Lietuvoje“, – tvirtina D. Grybauskaitė.
– Šią savaitę sukvietėte Valstybės gynimo tarybą. Posėdyje pasiūlyta penkeriems metams atnaujinti privalomąją pradinę karo tarnybą. Tad kokią Lietuvos kariuomenę ar jos perspektyvas matote artimiausioje ateityje?
– Taip, sukviečiau Valstybės gynimo tarybą, nes Konstitucija įpareigoja valstybės vadovus reaguoti į valstybei kylančias grėsmes ir užtikrinti valstybės saugumą bei jos apginamumą.
Kariuomenės vadas pristatė kariuomenės situaciją, jos komplektavimo problemas, kaip greitai galėtume sukomplektuoti profesionalų kariuomenę. Sprendimas buvo toks, kad komplektuoti kariuomenę reikia jau šiemet ir kitąmet, t. y. skubiai užbaigti komplektaciją, o su profesionalais tai galime padaryti tik apie 2020–2021 m. Tai – pirma užduotis.
Antra – šauktinai yra dvigubai pigiau, kainuoja apie 9 tūkst. eurų per metus, kai profesionalai – apie 18 tūkst. eurų per metus.
Trečia – po devynių mėnesių šauktiniai tampa paruoštu rezervu, o dabar aktyvaus ir galutinai paruošto rezervo, kaip ir minėjo būtent kariuomenės vadas Vytautas Jonas Žukas, turime tik 2,5 tūkst.
Taigi šie trys uždaviniai yra neatidėliotini, ir juos galime spręsti tik laikinai, penkeriems metams, atstačius šauktinių kariuomenę. Todėl mūsų penkerių metų kariuomenė taps mišri, kokia ji ir yra mūsų regione daugelyje valstybių.
Dauguma panašaus dydžio valstybių išlaikė mišrią sistemą, t. y. Suomija, Estija, Danija, Norvegija. Panašaus dydžio valstybės išlaiko būtent mišrią kariuomenę, nes taip yra ir pigiau, ir taip geriau išsaugojame sugebėjimą užtikrinti apginamumą.
Taigi kol kas toks sprendimas, kurį priėmė ir pasirašė visi penki Valstybės gynimo tarybos nariai, t. y. ir premjeras, ir Seimo Pirmininkė, ir gynybos ministras, ir aš, ir kariuomenės vadas.
– Vykstate darbo vizito į Čilę. Kokie pagrindiniai šio vizito tikslai?
– Iš tiesų į Čilę vykstu su keliais tikslais. Pirmiausia tai yra oficialus renginys, organizuotas Jungtinių Tautų, kuris vyksta Čilėje. Taigi vykstu ir kaip Lietuvos vadovė. Tas renginys yra skirtas aptarti moterų situaciją pasaulyje, moterų buvimą valdžioje ir kaip padėti moterims aktyviau dalyvauti valstybių valdyme.
Taip pat vykstu ir kaip Pasaulio moterų lyderių tarybos pirmininkė. Taigi čia atliksiu savo kitą – tarptautinę garbės funkciją bei, be jokios abejonės, susitiksiu ir su Jungtinių Tautų (JT) vadovu Ban Ki-moonu, ir su pačia Čilės prezidente Michelle Bachelet.
Ten bus labai daug klausimų, kurie tiesiogiai susiję ir su dvišaliais santykiais, nes yra mūsų interesas, kad ir pienininkų – net septynių kompanijų, dėl prekybos su Čile.
Taip pat su Čile mes labai aktyviai bendradarbiaujame ir JT rėmuose, ypač Saugumo Taryboje, ir kitose tarptautinėse organizacijose, tokiose, kaip Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija.
Šis regionas mums svarbus, nes jis tarptautinėje erdvėje ir organizacijoje mus palaiko. Ekonominio bendradarbiavimo perspektyvos taip pat tikrai yra, tik reikia noro jas gilinti ir jomis pasinaudoti.
Taigi ir tarptautiniai, ir Jungtinių Tautų, ir dvišaliai klausimai bus sprendžiami šio vizito metu.
– Taigi Čilėje aptarsite moterų situaciją pasaulyje. O kaip įvertintumėte Lietuvos moterų padėtį? Kiek ji keičiasi pastaraisiais metais?
– Mes visada didžiavomės, kad jau prieš šimtą metų Lietuvos moterys buvo vienos pirmųjų, kurios išsikovojo teisę balsuoti. Taigi ši tendencija, moterų aktyvumo ir moterų teisių Lietuvoje sritis išlieka labai prioritetinė ir tikrai atrodo neblogai.
Pavyzdžiui, valstybės tarnyboje dirba net 76 proc. moterų, taigi jos dominuoja valstybės valdyme. Trečdalis jų eina aukščiausias administracines pareigas.
Taip pat esame tarp trijų pirmaujančių valstybių Europos Sąjungoje (ES) pagal moterų skaičių versle – beveik 40 proc. verslininkių yra moterys. Taip pat pagal moterų išsilavinimą esame Europoje penkti. Tarp Lietuvos mokslininkų – beveik 50 proc. yra moterys. Taigi išties mūsų rodikliai ir situacija palyginti nebloga, Europoje beveik visur patenkame į penketuką.
Bet yra problemų: ir darbo užmokesčio skirtumai, ir aukščiausios pareigos. Pavyzdžiui, stambiausiose verslo įmonėse aukščiausias pareigas eina tik 4 proc. moterų, aukščiausių ir stambiausių verslo įmonių valdyboje – tik 16 proc. moterų.
Taigi moterys – kaip darbinės bitelės, o aukščiausius postus kol kas užima tikrai labai nedaug moterų. Išties dar yra ką veikti ne tik Lotynų Amerikoje arba Afrikoje, bet ir Lietuvoje. Tuo mes ir užsiimame.
Visur turi būti ne tik lygybė, bet ir lygios galimybės visuomenei vystytis. O moterų įsitraukimas į darbo rinką, į vadovaujančias gretas suteikia bet kuriai valstybei (ne tik Lietuvai – bet kuriai) dar didesnį potencialą vystytis, demokratėti. Žmogaus laisvės, moterų dalyvavimas aukščiausiuose postuose yra valstybės brandumo požymis. To ir siekiama Lietuvoje.
