Dalia Grybauskaitė – apie skundą teismui dėl Rusijai nenaudingo projekto: jie dar dabar dirba Seime

Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Šia sukakties proga Klaipėdoje Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Latvijos bei Estijos prezidentais ir aptarė pasaulio geopolitinę situaciją, nusprendė kurti stiprią Baltijos gynybos liniją, derinant ją su Lenkija. Mat be visų kitų Rusijos keliamų grėsmių, ypač aktuali saugumo situacija Baltijos jūroje.   

TAIP PAT SKAITYKITE:

Dujų kaina Europos didmeninėje rinkoje vėl įveikė 40 eurų už MWh ribą

ES ruošia dujų atsisakymo planą: laukia ateitis be „Gazprom“

Lietuvoje perspėjama dėl keistų keliautojų, fotografuojančių strateginius objektus: „Nuolat fiksuojami žmonės“

„Aš galvoju, jog reikia bendro NATO narių, Baltijos šalių, Lenkijos, Švedijos ir Suomijos, laivų patruliavimo Baltijos jūroje“, – teigė prezidentas Gitanas Nausėda.

„Deja, situacija Baltijos jūroje tokia, kad išsprendus vieną iššūkį, iš karto atsiranda du ar trys nauji. Deja, tokia artimiausių metų realybė“, – tikino Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius.

Sutaupėme 1,5 milijardo

Prezidentai dalyvavo ir kitoje visoms aplink Baltijos jūrą esančioms šalims svarbioje šventėje. Po dešimties metų nuomos Lietuva pilnateisiškai įsigijo suskystintų gamtinių dujų laivą-saugyklą „Independence“.  

„Šis projektas pakeitė mūsų energetikos architektūrą, pavertęs pažeidžiamumą stiprybe, o priklausomybę – savarankiškumu. Tai nutraukė dešimtmečius trukusį Rusijos monopolį ir politinį šantažą“, – pabrėžė G. Nausėda.

Prie Baltijos šalių lyderių prisijungė ir Lenkijos prezidentas. Anot jo, „Independence“ tampa Baltijos šalių bei Lenkijos vienybės simboliu.  

„Daugiau nei tūkstantis dienų praėjo nuo Rusijos pradėto karo Ukrainoje pradžios. Nuo tos dienos Kremlius įdėjo labai daug pastangų norėdamas sugriauti mūsų bendrystę. Vis tik dabar mes stovime stipresni ir vieningesni nei kada nors“, – kalbėjo Andrzejus Duda.

Ant scenos lipant „Independence“ krikštamotei, prezidentei Daliai Grybauskaitei, ją publika sutiko audringomis ovacijomis. Kiti prezidentai tokių nesulaukė. Prezidentė atsimena, kad ne visi šio laivo-saugyklos norėjo. Buvo politikų, kurie net rašė skundus Konstituciniam Teismui.   

„Viena iš politinių partijų, jos atstovai, kurie šiuo metu yra Seime, kreipėsi į Konstitucinį Teismą, norėdami įrodyti, kad šis projektas prieštarauja Konstitucijai. 2015 metų balandžio mėnesį Konstitucinis Teismas pareiškė, kad šis projektas yra konstituciškas ir labai svarbus, užtikrinantis nacionalinį Lietuvos saugumą. – Neišduosit, kas tokie? – Ne“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.

Paaiškėjo ir tiksli kaina, kiek Lietuva sumokėjo už „Independence“ – 138 milijonus eurų. Vis tik, anot specialistų, nauda mūsų šaliai ir visam regionui nepalyginamai didesnė. Per 10 metų Lietuva sutaupė 1,5 mlrd. eurų, kurie, be to, neatiteko Rusijai.   

Lietuva įsigydama šį laivą-saugyklą tapo pavyzdžiu ir kitoms nuo Rusijos įtakos norinčioms apsisaugoti šalims.   

„Plaukiojančių SGD terminalų rinka plečiasi, ypač po karo, Europoje atsirado beveik 10 naujų terminalų“, – pabrėžė „KN energies“ generalinis direktorius Darius Šilenskis.

Nuo šiol Lietuvai priklausanti „Independence“ trečdaliu pagal tonažą išaugino mūsų šalies laivyną ir užtikrina visišką nepriklausomybę nuo rusiškų dujų.

Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.