Dakaro ralio biurokratija: formalumai, kuriuos būtina atlikti dar Lietuvoje

Keliaujant į Dakaro ralį, lėktuvo bilietų neužtenka – tuo įsitikino projekto #iGo2Dakar dalyviai Mindaugas Plukys ir Andrius Laucius. Vien dalyvavimas maratone ir akreditacijų pildymo procesas nėra trumpas, o jie dar ir automobilį iš Lietuvos gabenasi – čia įsigytą ir patobulintą „Nissan Navara“. Todėl Dakaro gerbėjai turėjo progą iš arti susipažinti su visa ralio biurokratine virtuve bei patirti, ką reiškia 3 savaičių trukmės kelionės kitame žemyne planavimas.
Pasiruošimas ir Dakarui, ir kelionei
„Su Dakaro raliu susijusi biurokratija nėra iš paprastųjų. Reikėjo ne tik pildyti akreditacijos prašymus, įvairias formas dėl automobilio gabenimo, bet ir atlikti daugybę formalumų Havre – Prancūzijos uostamiestyje, iš kurio visų Dakaro dalyvių technika su keltu iškeliavo į Peru. Gerai, kad daug lietuvių jau yra pramynę šį kelią, tad sulaukėme nemažai pagalbos. Tik lapkričio pabaigoje, kai mūsų „Navara“ jau buvo vandenyne, atsikvėpėme ir pradėjome galvoti apie kitus pasiruošimo trijų savaičių kelionei etapus“, – pasakoja projekto #iGo2Dakar dalyvis M. Plukys.
Pirmieji į galvą keliautojui atėję klausimai – vizos, skiepai, draudimai. Ko reikia, o kas nebūtina?
Peru, Bolivija ir Argentina – šalys, kuriomis vyks 40-asis Dakaro ralis – yra gana civilizuotos ir Lietuva su jomis palaiko gerus santykius, tad trumpalaikiams vizitams vizos nereikalingos. Keliaujant į jas, privalomų skiepų nėra, tačiau kai kuriose vietovėse yra didelė tikimybė gauti geltonojo drugio užkratą. Tai – daugiausia džiunglių teritorijos, kuriomis Dakaro ralis nevyksta. Kai kur taip pat yra tikimybė susirgti kai įvairiomis hepatito formomis ar maliarija, tačiau nuo pastarojo užkrato skiepai dar neišrasti.
„Atsarga gėdos nedaro, tad į vieną petį gavau skiepą nuo geltonojo drugio, į kitą – nuo hepatito A ir B. Nors tikimybė užsikrėsti menka, tačiau skiepas – kaip draudimas. Visada tikiesi, kad jo nauda įsitikinti neteks“, – šypsosi komunikacijos specialistas.
Dėl tos pačios priežasties – siekiant išvengti netikėtumų – būnant užsienyje reikalingas kelionių draudimas. Pasak M. Plukio, jį projekto dalyviai rinkosi atidžiai, mat būtina įvertinti, kokio tipo sužeidimus konkretus draudimo polisas kompensuoja, kokia yra medicininių išlaidų draudimo suma. M. Plukys teigia papildomai apdraudęs savo ir kolegos kelionės išlaidas – jei skrydis vėluotų ir dėl to būtų patirta nuostolių, juos draudimo bendrovė kompensuotų.
„Kartu gabensime nemažai brangaus bagažo – ten bus vaizdo kameros, fotoaparatai, specialūs smūgiams atsparūs „Getnord“ telefonai ir daugybė kitos įrangos, tad buvo svarbu pasirinkti tinkamą bagažo draudimo sumą. Dėl viso ko ir savo civilinę atsakomybę apdraudėme – vien tam, kad svečioje šalyje nekiltų netikėtų nemalonumų“, – aiškina M. Plukys.