Vilniaus oro uoste atlikėją pasitiko gausybė gerbėjų, šeimos nariai ir žiniasklaidos atstovai. Beveik 20 minučių Donatas ir jo prodiuseris Martynas Tyla atsakinėjo į nesibaigiančius žurnalistų klausimus. Lietuvos delegacijos nariai prisipažino esantys labai pavargę, o Donatas sakė grįžęs namo krisiantis tiesiai į lovą.
Dainininkas atrodė laimingas, nes, kaip jau ir ne kartą minėjo, padarė viską, ką galėjo. Jis rimtai svarsto galimybę „Eurovizijoje“ dalyvauti ir kitais metais. „Bus visokių niuansų, bet, manau, bandysime“, – sakė jis. Į klausimą, ar 14 vieta yra gerai ar blogai, jis atsakė, kad važiavo laimėti ne konkrečios vietos, bet pasirodyti taip, kaip buvo įmanoma geriausiai. „Sakydamas, kad važiuoju laimėti, neturėjau omenyje konkrečios vietos, skaičiaus. Mano širdyje tai ir buvo laimėjimas, nes pasirodymas buvo geras. Laimėti reiškė tą akimirką jausti, kad padariau viską“, – sakė jis. Anot jo, daugiau padaryti tikriausiai ir nebuvo įmanoma, nes įpareigoja daina, aplinka, amžius, pirmas kartas „Eurovizijos“ scenoje.
Atlikėjas sako, kad iš Azerbaidžano jis pirmiausia parsivežė neįkainojamą patirtį. „Pabuvus tokioje scenoje, kitą kartą jau bus kitaip. Pasirodymu aš patenkintas, kai sužinojau, kad pusfinalyje buvome treti, o ir finalo pirmoje pusėje – tai labai džiaugiuosi. Nes į „Euroviziją“ esu linkęs vykti dar ne kartą“, – šypsosi Donatas.
Po konkurso atlikėjas ir jo komanda užsiminė, kad yra nusivylę menku kaimyninių šalių palaikymu. „Man sunku objektyviai vertinti, bet buvo atėję kitų šalių atstovai, mūsų klausė – kodėl kaimynai jus taip kukliai vertina? Mums patiems sunku objektyviai vertinti, bet tai pastebi ir kiti. Gal todėl, kad mes labiau vakarėjam, o Balkanai turi tas senąsias vertybes, ryšį su kaimyninėmis šalimis. Nežinau, kodėl, bet, kad kukliai – tai yra faktas“, – kodėl kaimynai mums buvo tokie skūpūs bandė suprasti Donatas. Tokį klausimą jam uždavė Malta, Serbija. „Jie klausė nepiktai, bet su nuostaba – ką jūs prisidirbote, kodėl jūsų taip nemyli? – prisimena D. Montvydas. – Galima tik nusijuokti, bet iš tikrųjų čia yra tiesos – mes iki galo nereprezentuojame savo šalies. Tai užsienio politika, kurią ne mes turėtume tvarkyti“, – sako Donatas ir jo prodiuseris M. Tyla.
Donatas sako, kad konkurse susipažino su daugybe naujų žmonių, tačiau kas iš to išeis, pasakyti sunku. „Atsirado daug naujų ryšių, bet tokių rimtų muzikine prasme gal ir nėra. Dabar pasakyti sunku, nes ten viskas konvejeris, vėliau atsisijos ir bus matyti“, – sako jis apie naudingas pažintis.
Sulaukė pagyrimo iš laimėtojos Loreen
„Aš labai už ją džiaugiuosi. Iš tiesų mums neteko daug bendrauti, bet pasisveikinome ant scenos kartu patekę į pusfinalį. Ji mus pagyrė už originalumą, choreografiją, vokalą ir kūno plastiką. Džiugu, kad ji pastebėjo mus. Bet taip pat labai džiaugiuosi ir už ją, nes tai tikrai labai kokybiškas pasirodymas. Aš gerąją prasme pavydžiu dėl to, su kuo ji dirba. Aišku, mūsų yra pati geriausia, bet švedai, turėdami kontaktus visame pasaulyje, turi galimybę savo dainą sukti plačiai – aš ją išgirdau dar sausio mėnesį. Taigi ir jos potencialas laimėti iš karto yra didesnis. Bet galiu pasakyti, kad tai yra (pergalės) verta daina. Šiurpas bėga žiūrint į ją gyvai ir pati ji labai charizmatiška, su tokia koncepcija apskritai aktorinio – pantomimos, todėl aš ją labai sveikinu ir džiaugiuosi, kad ji laimėjo“, – sako Donatas.
Ant piktų komentarų internete autorių Donatas sako nepykstantis: „Nieko jiems tikrai negalėčiau pasakyti, nes atsivertus pirmų vietų laimėtojų komentarus taip pat galima rasti apie 30 proc. negatyvių. Reziume – tu gali ir laimėti „Euroviziją“, o tų komentarų vis tiek bus. Manau, ne tai esmė, todėl nereikia prie to prisirišti.“
Šešias dienas gyveno kariuomenės režimu
Donatas neatmeta galimybės kitais metais dalyvauti konkurse ir sako, kad „Eurovizija“ puikus projektas, atveriantis dideles galimybes pasirodyti taip, kaip nori. Pats konkurse sako už nei vieną dalyvį stipriai nesirgęs. „Stengiausi koncentruotis į save ir savo pasirodymą. Kitų dalyvių pasirodymų beveik nestebėjau. Šešias dienas nuo ryto iki vakaro buvo vien tik repeticijos ir lipimas į sceną, grimas, techniniai dalykai“, – sako D. Montvydas.
Jis tikina, kad toks įtemptas grafikas neišvargino, nes viskas buvo iki smulkmenų suplanuota. „Ne pirmą kartą tai darom ir žinom, kur reikia save emociškai iškrauti, o kur palikti. Laisvu laiku buvo taip – pavalgai, pamiegi, pavalgai, pamiegi – viskas kaip kariuomenėje. Disciplina leido nenuvargti ir scenoje jaustis pailsėjusiam“, – sako Donatas.
Tam, kad laimėtume, privalome tikėti ir mylėti savo atlikėją
Į teiginį, neva Lietuva niekada nelaimės „Eurovizijos“, Donatas atsako lakoniškai: „Pasakysiu labai paprastai – kai bus rezultatas, tada visi patikės. Mes – tikėjom. Aš manau, kad nesvarbu, kas važiuos kiekvienais metais, mes privalome gerbti ir tiesiogine to žodžio prasme – mylėti savo atlikėją. Nes tai yra privalomas dalykas. Mes privalome palaikyti savo atlikėją visais įmanomais būdais – žiniasklaida, televizija, radiju.“
„Lietuvoje galbūt mes neturime tokių galimybių, kaip Sony BMG, EMI, bet aš visiškai dėl to nesigailiu. Tai yra toks mano laikas, aš esu su žmonėmis, su kuriais aš esu ir aš tuo labai džiaugiuosi. Laikas, kurį mes praleidome Baku buvo ypatingas. Skaudžiausia buvo ne palikti Baku, bet žinoti, kad atvažiavę čia, į oro uostą, mes visi išsiskirstysim. Pradedant komanda, delegacija ir baigiant žiniasklaida, tai buvo puikus laikas“, – sako Donatas.
Jei neturi balso, nepadės ir milijonai
Nors kitos šalys savo pasirodymams skiria šimtus tūkstančių ar net keletą milijonų, Donatas įsitikinęs, kad pinigai tai dar ne viskas. „Manau, kad čia taip pat, kaip ir burtuose ištrauktas pasirodymo numeris – jeigu ištrauki pirmą ar paskutinį, bet tavo daina prasta, tai ir geriausias skaičius nepadės. Jei neturi balso ir nežinai, ką nori pasakyti daina, tai nepadės ir milijonai. Galima rūkų, fejerverkų pristatyti, bet žmogus jaučia, ką jis tuo nori pasakyti. Mano atveju viskas buvo labai teisingai padaryta – tas pats rūkas ir patogūs rūbai. Jaučiausi patogiai ir niekuo neapkrautas“, – sako Donatas.
Jis sako, kad jausmas stovint ant scenos, kai tavo pasirodymą stebi milijonai, yra su niekuo nesulyginamas. „Tai į nieką nepanašu. Gal yra kitų potyrių, kurių nesu patyręs, bet stovėti ant scenos yra ypatingas jausmas. Tam, kad tai pajustum, reikia ant jos atsistoti“, – sako dainininkas.
Tik grįžęs, Donatas kibs į darbus – jau šią savaitę atlikėjas dalyvaus renginiuose, kitą savaitę įvyks mini koncertinis turas po Lietuvą.
