- Kokia, Jūsų manymu, turėtų būti tikra šventė?
- Kalėdos yra pati didžiausia ir gražiausia šventė. Jos tradicijos perduodamos iš kartos į kartą. Mūsų šeimoje tradicijas puoselėjo mama. Vieni brangiausių prisiminimų yra iš vaikystės - Kūčių vakarienė ir Kalėdų rytas, papuošta eglutė ir dovanos, taip stipriai pradžiuginusios, net jei tai buvo tik saldainis ar didelis apelsinas. Gerumas ir nuoširdus dėmesys - gražiausi dalykai, kuriais galime pasidalinti. Ir visai nesvarbu, ar švenčių stalas lūžta nuo vaišių, ar šeima gali pasidžiaugti tik kuklia vakariene. Svarbiausia - meilė ir sugebėjimas išgirsti ir išklausyti vienas kitą, mokėjimas džiaugtis ir vertinti tai, ką turi.
- Ar lietuviai - paniurėlių tauta, nemokanti atsipalaiduoti ir švęsti?
- Švęsti lietuviai moka. Prieš šventes visi su dideliu užsidegimu ruošiamės, puošiame namus, gaminame valgius ir stengiamės pasirūpinti šalia esančiais. Atėjus šventėms lankome draugus ir artimuosius, patiriame buvimo kartu džiaugsmą.
- Ką Jūs asmeniškai veikiate per Kalėdas - ir ką linkėtumėte veikti kitiems?
- Nuo vaikystės Kalėdos man yra labiausiai laukiama šventė. Tik dabar stengiuosi sukurti šventę kitiems ir prisimenu žmones, kurie padėjo, kai buvo sunku ir reikėjo pačiai kabintis į gyvenimą.
Per šventes galime pradžiuginti vienas kitą ir įdomiais renginiais, žiemos pramogomis, todėl neužsisėdėkime namie, būkime aktyvūs, pakeliaukime po Lietuvą. Tegul šventės būna geros nuotaikos ir įkvėpimo šaltinis visiems ateinantiems metams.
