REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Per praėjusius metus užfiksuoti 3 275 kreditinio sukčiavimo atvejai. Lyginant su 2009-aisiais jų sumažėjo 3 proc. Taip pat nežymiai mažėjo  atvejų, kuomet neteisėtai pasinaudojama elektroninės bankininkystės duomenimis, siekiant gauti kreditą internetu. Tai rodo kreditų biuro „Creditinfo“ atlikta analizė pagal Vidaus reikalų ministerijos duomenis.

REKLAMA
REKLAMA

„Statistika rodo, kad nuo 2007-ųjų kreditinio sukčiavimo mastai išaugo beveik du kartus. Tačiau praėjusias metais tendencijos jau buvo teigiamos. Taip pat verta pastebėti, kad per pastaruosius kelis metus pasikeitė ir sukčiavimo pobūdis“, – teigė kreditų biuro „Creditinfo“ generalinis direktorius Andrius Bogdanovičius.

REKLAMA

Pagal sukčiavimo pobūdį, jeigu anksčiau dažniau pasitaikydavo, kad buvo gaminamos netikros bankų kortelės arba klastojamos tikros, tai šiuo metu užfiksuojama vis daugiau atvejų, kuomet neteisėtai pasinaudojama elektroninės bankininkystės duomenimis, siekiant gauti kreditą internetu. Pavyzdžiui, 2008 m. buvo užfiksuoti 1 274 tokie atvejai, 2009 m. šis rodiklis siekė 2 376 , o 2010 m. – 2 233.

Pasak A. Bogdanovičiaus, stabilizavimąsi ir nežymų tokių atvejų sumažėjimą lėmė tai, kad finansų įstaigos skyrė didesnį dėmesį jų prevencijai, tobulindamos sukčiavimo identifikacijos sistemas.

REKLAMA
REKLAMA

Šiuo metu aktualios ir tokios problemos kaip dokumentų – pasų, asmens tapatybės kortelių – klastojimas, ir atvejai, kuomet pasinaudojama pamestu ar pavogtu dokumentu, siekiant įsigyti prekes išperkamosios nuomos būdu arba imant kreditą klientų aptarnavimo skyriuose.

„Viena veiksmingiausių prevencijos priemonių prieš tokius sukčiavimo atvejus yra pačių gyventojų dėmesys savo finansų saugumui. Todėl patartina dokumentus saugoti tam specialiai pritaikytose vietose, jeigu dokumentai dingsta – nedelsiant pranešti apie tai atitinkamai institucijai. Taip pat – saugoti elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus, jokiu būdu nerašyti slaptažodžių ant lapelių, nelaikyti jų piniginėse ir pan.“, – pataria kreditų biuro „Creditinfo“ generalinis direktorius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Taip pat vienas iš būdų, leidžiančių gyventojams apsisaugoti nuo asmens tapatybės vagysčių, galimybė įsitraukti save į nekredituotinų asmenų sąrašą. Gyventojai turi prisiregistruoti interneto sistemoje manocreditinfo.lt, ir pranešti, kad jų vardu tam tikrą laiką nebūtų teikiami kreditai ar užsakomos telekomunikacijų paslaugos. Prireikus pasiimti kreditą ar užsisakyti telekomunikacijų paslaugas, gyventojai gali lengvai išsiregistruoti iš nekredituotinų asmenų sąrašo, o vėliau vėl į jį sugrįžti.

Šia sistema naudojasi visi Lietuvoje veikiantys bankai, lizingo, vartojimo kreditų, telekomunikacijų įmonės ir didžioji dalis greitųjų kreditų bendrovių, kuomet tikrina, norinčio paimti kreditą ar užsisakyti telekomunikacijų paslaugas, asmens įsipareigojimų vykdymo tikimybę. Todėl, jei gyventojas yra įtraukęs save į nekredituotinų asmenų sąrašą, tai finansų ar telekomunikacijų bendrovės nesuteikia kredito ar paslaugų jo vardu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų