REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
48
Narkomanė (nuotr. Fotolia.com)

Pusantrų metų Panevėžio pataisos namuose kalinti Jelena jau keletą mėnesių gyvena atskirame nuteistosioms mamoms ir jų mažamečiams vaikams skirtame name už pataiso namų teritorijos. Dabar Jelena šypsosi, nes sąlygos čia geros, šalia laksto jos metukų dukrytė Vikutė. Tačiau prieš patenkant čia moteris išgyveno tikrą pragarą – narkotikai ją buvo taip įtraukę, kad moteris tik verkdavo, negalėdama nė žodžio ištarti.

48

Pusantrų metų Panevėžio pataisos namuose kalinti Jelena jau keletą mėnesių gyvena atskirame nuteistosioms mamoms ir jų mažamečiams vaikams skirtame name už pataiso namų teritorijos. Dabar Jelena šypsosi, nes sąlygos čia geros, šalia laksto jos metukų dukrytė Vikutė. Tačiau prieš patenkant čia moteris išgyveno tikrą pragarą – narkotikai ją buvo taip įtraukę, kad moteris tik verkdavo, negalėdama nė žodžio ištarti.

REKLAMA

Jelena Visagine gyveno su savo tėvais, tačiau iš pradžių mirė Atominė elektrinėje dirbusi mama, o po penkerių metų – tėvas. Likusi viena, mergina pradėjo kviestis draugų kompanijas į namus, prasidėjo vakarėliai, o juose – ir narkotikai.

„Man gal tai, kad likau viena, ir pastūmėjo į tuos narkotikus. Iš pradžių ėmiau juos vartoti, o vėliau – ir platinti. Mano buvęs vyras taip pat juos vartodavo. Nors iš narkotikų daug neuždirbdavau, nes didžiąją dalį pinigų išleisdavau tų pačių narkotikų įsigijimui, tačiau užtekdavom drabužiams, maistui ir savoms reikmėms“, – kalbėjo 31-erių metų moteris.

REKLAMA
REKLAMA

Patarė melstis

Jelena pasakojo, kad į narkotikus ji klimpo vis labiau, kol galop suprato, kad yra narkomanė. Ji ėjo ieškoti pagalbos į valdiškas įstaigas, tačiau pagalbos ten nesulaukė:

REKLAMA

„Visagine net nėra kur, išsigydyti. Po pusės metų narkotikų vartojimo atėjau į polikliniką Visagine su ašaromis: pasakiau, kad supratau, kad esu narkomanė ir paprašiau pagalbos, tai man atsakė, kad pastatys mane į eilę ir po metų tik galėsiu gydytis. Man tuo metu niekas nepadėjo, tai aš automatiškai vartojau toliau. Nuėjusi į kitą įstaigą sulaukiau patarimo gerti ramunėlių arbatą ir melstis“, – dalinosi kalinė.

Bijojo dėl savižudybės

Ją iš narkotikų ištraukė tik brolis. Kartą atvykęs pas sesę namo, pamatė ją stovinčią prie lango ir verkiančią – verkė ji jau kelias paras.

REKLAMA
REKLAMA

„Brolis iškart suprato, kad yra blogai, nors aš net negalėjau paaiškinti, kas buvo blogai. Brolis mane bijojo net palikti bute vieną, kad nepasikarčiau. Jis mane vežiojo po visus ekstrasensus, nes aš tik tylėjau ir verkiau. Brolis tam sumokėjo gal dvi ar tris algas, tačiau ekstrasensai nieko man padėjo. Tik viena bobutė, kuri nepaėmė pinigų, tik pažiūrėjo man į akis ir pasakė: taigi narkomanė. Pasakė, kad, norint mane išgelbėti, reikia gydytis.

Tad brolis man užsakė tokią ampulę, kurią įsisiuvus nebesinori narkotikų, tada nuvežė į Zarasus išsivalyti kraują ir paguldė į ligoninę, nors aš nenorėjau, pradėjau plėšytis, nes nieko nesupratau“, – kalbėjo Jelena.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kaltę prisiėmė sau

Moteris pasakojo, kad narkotikų platinimu ji užsiimdavo kartu su vyru, tačiau po to Jelena visą kaltę prisiėmė sau, ko vėliau gailėjosi.

„Aš jį labai mylėjau, dėl to taip ir padariau, o kai patekau į kalėjimą, išsiskyrėm. Kalėjime sužinojau, kad aš nėščia. Kai jam tai pasakiau, jis man sakė darytis abortą, tačiau buvo jau vėlu – ketvirtas mėnesis. Nuėjus pasitikrinti, man pasakė, kad jau matosi kojytės ir rankytės – apsiverkiau ir nusprendžiau pasilikti tą vaikelį. Buvęs vyras tam prieštaravo – sakė, kaip čia vaikas valgys perlines kruopas kalėjime, tačiau aš pasakiau: kalėjime esu tik dvejiems metams. Buvęs vyras matė tik mergaites nuotraukas, lankyti jos nelanko“, – pasakojo moteris.

REKLAMA

Grįžo gyvenimo džiaugsmas

Tad į Panevėžio pataisos namus Jelena pateko su ampule organizme. Jos poveikis – ne tik tai, kad nesinori narkotikų.

„Man nesinorėjo nieko, pusė metų buvau visiškoje apatijoje. Po to tai praėjo, atsirado jausmai, gyvenimo džiaugsmas.

Kalėjimo man reikėjo, kad suprasčiau, kad negerą gyvenimą gyvenau. Čia man pakilo motyvacija kažkur eiti, gyvenimo spalvos tapo ryškesnės“, – sako Jelena.

Gyvenimas atskirame name mamoms

Prabuvusi metus Panevėžio pataisos namuose, Jelena su savo dukryte Vika ir kitomis dviem kalinėmis buvo perkelta į atskirą namą, skirtą nuteistosioms mamoms. Čia gyvenimo spalvos pasidarė dar ryškesnės.

REKLAMA

„Čia labai gerai, mes vaikštom į pasimatymus, į parduotuves. Dabar turiu draugą Panevėžyje, tai dažnai mane jis atvyksta aplankyti, atvyksta ir draugės iš Visagino.

Ten, Pataisos namų vaiko ir motinos centre, atmosfera labai baugi – mano dukrytė Vika labai bijodavo žmonių, ji nieko gero ten nematė. Kai nuteistosios pamato vaikus, jos ima rėkti, o mano dukrytei – šokas. Čia – kitokia aplinka, čia nėra vielų, grotų“, – kalba Jelena.

Kalėti moteriai liko keturi mėnesiai, tik net kalėjimu tai jau sunku ir bepavadinti – Jelena su kitomis nuteistosiomis mamomis gyvena paprastame name Panevėžio mieste – be jokių grotų ar vielų. Be to, dar ir moderniai įrengtame name. Ten jos turi visiškai kitas sąlygas nei nuteistosios – jos gali eiti į parduotuvę apsipirkti ar į polikliniką, vaikščioti be palydos nustatytais maršrutais, turėti daug pasimatymų su artimaisiais ar draugais, skambinti telefonu ir pan.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pagal įstatymus, nėščioms moterims ir vaikų iki trejų metų turinčioms motinoms pataisos namų administracija gali leisti gyventi ne pataisos namų teritorijoje, kol vaikui sueis treji metai. Leidimas gyventi ne pataisos namų teritorijoje įforminamas motyvuotu pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu

Namas, kuriame gyvena Jelena su kitomis nuteistosiomis, įsigytas ir įrengtas iš Norvegijos fondų.

Ateities planai

Jelena sako, kad, išėjusi iš kalėjimo, į Visaginą grįžti nenori. Moteris svajoja apie gyvenimą Vilniuje, manikiūrininkės ar kirpėjos kursus.

„Aš noriu gyventi Vilniuje, pabaigti mokslus, dar baigti reabilitaciją, nes tas potraukis narkotikams bus visą gyvenimą, dėl to reikia išmokti su savimi dirbti ir susidoroti. Mano didžiausia svajonė – greičiau grįžti namo ir kad pasisektų su darbu, mokymusi. Brolis man pasakė, kad, jei reikės finansinės paramos, jis man padės. Tuo ir džiaugiuosi“, – kalbėjo ji.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų