Šįkart meistrai rado, kaip sutvarkyti problemą nepatekus į užrakintą butą, tačiau prašo visų žmonių, kad išvykdami paliktų kažkam raktus.
Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Dalis sostinės devynaukščio gyventojų turėjo kelias dienas gyventi be vandens. Parą neturėjo nei karšto, nei šalto, o kitą turėjo suktis be karšto. Viskas prasidėjo vieną sekmadienio rytą.
„Pradėjo tekėti vanduo, aš išsikviečiau avarinę ir avarinė nieko geresnio nesugalvojo, kaip uždaryti visą vandenį ir šaltą ir karštą“, – sakė vilnietė Nemira.
Vamzdis trūko perdangoje tarp butų, norint sutaisyti, reikėjo patekti į butą ketvirtame aukšte.
„Avarinė tarnyba, atvykusi į namą, nerado buto savininko, užsuko vandenį. Tiek šaltą, tiek karštą“, – kalbėjo „Naujininkų ūkio“ direktorius Sigitas Čirba.
Komunalininkai vandenį užsuko visiems 9 aukštų butams, kurie naudojasi tuo pačiu vandens stovu.
„Na, o ką darysi, dar ne taip teko gyvent, o čia tai. Stresas tai, žinoma, buvo“, – minėjo Nemira.
„Pastatydavau kibirą ir prilašėdavo. Tai į tualetą užtekdavo nusipilti. O taip nusipirkdavau vandens bakeliais, tai vaisius, daržoves nuplaudavau“, – minėjo gyventoja.
„Sunkiausia išplaut pats save. Indams galima ir taip ir taip išplaut, o save tai, nu...“ – pridūrė moteris.
Higienos ritualai, kaip juokauja gyventojai, priminė viduramžius.
„Pasišildžiau į bliūdą ir šiaip taip nusimaudžiau“, – pasakojo kita buto gyventoja.
„Anksčiau gyvendavom dar blogiau be karšto vandenio“, – sakė moteris.
Kodėl avarinė tarnyba negali laužti užrakinto buto durų?
Sunkiau gyventojams buvo susitaikyti su nežinia, kada įjungs vandenį, nes nežinojo, kada grįš kaimynė.
„Jūs turėjote kažkokį kontaktą tos moters, ar ne? – Ne, aš net napažįstu čia, žinot, kiekvienam aukšte dvylika butų, keičiasi tie gyventojai“, – aiškino Nemira.
Komunalininkai, paskambinę buto savininkei, išgirdo, kad ji Ispanijoje ir grįš po poros savaičių. Nekantresni gyventojai ėmė reikalauti, kad komunalininkai laužtų atostogaujančios moters buto duris.
„Šiuo atveju mes negalime laužtis į butą, nes butas apsaugotas konstituciniu įstatymu, kad yra neliečiama nuosavybė. Ir tik gavus teismo sprendimą galima patekti į butą, likviduoti avariją“, – pasakojo S. Čirba.
„Teisė į nuosavybės neliečiamumą. Taip, kiekvieno iš mūsų užtikrinama konstitucinė teisė. Šitoj vietoj atsisėskime, nusileiskime ant žemės ir pasižiūrėkime, kiek tas blogis, kenkiantis to vieno žmogaus, pažeidžia kitų interesus“, – kalbėjo Vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorė Goda Aleksaitė.
„Kažkaip laužti drastiškai man irgi nelabai patiktų, jeigu grįžčiau iš kur nors, rasčiau išlaužtas duris, bet man tik labai įdomi situacija, kad moteris išvažiuoja kažkur tai, nu niekam nepalieka raktų artimiesiems, kurie galėtų atbėgt“, – aiškino vilnietė Nemira.
3 dalykai, kuriuos privalote padaryti prieš išvykdami atostogauti
Tačiau komunalininkų patirtis rodo – ne visi pagalvoja, kad išvykstant reikėtų kam nors patikėti raktus.
„Šita problema pakankamai dažna, vien tik mūsų aptarnaujamuose namuose susiduriam du, tris kartus per mėnesį“, – sakė S. Čirba.
Žmonės nepalieka ne tik raktų, bet ir savo telefono numerio. Nei kaimynams, nei komunalininkams.
„Ar turit kažkieno numerį iš kaimynų? – Ne. – Ir savo niekam nedavėt? – Todėl, kad niekas nebendrauja“, – minėjo gyventoja.
„Mano raktai pas sūnų, sūnaus raktai pas dukrą“, – tikino Nemira.
Jei ilgą laiką neranda savininko, komunalininkai kreipiasi į teismą.
„Kviečiamas antstolis, kviečiama policija, kviečiami spynų atidarymo meistrai“, – aiškino S. Čirba.
Be teismo sprendimo laužia duris, jei gyventojai pajaučia dujų ar įrančio kūno kvapą.
„Mumijos randamos, ir pas mus buvo rastos kelios mumijos, žmonių palaikai“, – kalbėjo S. Čirba.
Šįkart, nesulaukę atostogautojos, komunalininkai, apeidami jos butą, vamzdelį karštam vandeniui prakišo per trūkusį vamzdį.
O kad kaimynai netaptų įkaitais, komunalininkai primena – išvykdami užsukite bute vandenį, palikite namo administratoriui ir kaimynams telefono numerį, o raktus – žmogui, kuriuo pasitikite.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
