Pasak gyventojų, dobermaną jo šeimininkė be pavadėlio ir net prie vaikų žaidimo aikštelių vedžioja dažnai, tačiau moteris į prašymus prisirišti šunį esą nereaguodavo. Tv3 Žinioms dobermano šeimininkė pasakojo, kad dobermaną be pavadėlio vedžiojusi, nes jis gerai dresuotas. O dabar dėl tokio elgesio ji turės atlyginti ir 1000 eurų siekiančias sukandžioto pudelio operacijos išlaidas bei aiškintis policijai.
Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Iškruvinti vilnietės Jurgos marškinėliai ir šokas po to, kai prieš tai linksmą ir žavų buvusį parodų čempioną mažąjį pudelį Dartą Tbilisio skverelyje, Žvėryne, vidury baltos dienos, užpuolė dobermanas, kurį šeimininkė vedžiojo be pavadėlio.
„Per plauką išgyveno, nes perkąsta krūtinės ląsta iš abiejų pusių, perkąsta praktiškai iki plaučių, nuplėšti nuo menčių raumenys“, – prisiminė pudelio šeimininkė Jurga Varanauskas.
Dartą veterinarai sulopė, po to, kai Jurgai pavyko išplėšti jį iš dobermano nasrų ir nuvežti į veterinarijos kliniką, kur pudelį turėjo skubiai operuoti.
„Atbėgo ir ta šeimininkė. Mes abidvi bandėme tą dobermaną nutempti. Ji už pavadėlio, aš už kojų, už uodegos. Tai vieną kartą pavyko, bet jis vėl puolė, nes neišlaikėm jo“, – pasakojo J. Varanauskas.
Dobermano šeimininkė pateikė savo versiją
Dobermanas, kuris užpuolė Dartą, pasak Jurgos, palaidas laksto ir prie vaikų žaidimų aikštelių, ir kiti žvėryniečiai be pavadžio esą jį matė ne vieną kartą. Ir nors dobermanai Lietuvoje nepriskiriami kovinėms ar pavojingoms veislėms, bet žmones jis gąsdina.
„Jo moteris tiesiog negali suvaldyti, tai net ir su pavadėliu, aš įsivaizduoju, kad jį būtų sunku išlaikyti, jeigu jisai turi tikslą kažką žudyti, ne draugauti“, – aiškino J. Varanauskas.
Dobermano šeimininkė į kamerą su TV3 Žiniomis kalbėti nepanoro, bet savo įvykių versija telefonu pasidalijo.
„Tuo atveju buvo taip, kad jis man pasileido, o ir tas Dartas pasirodo buvo laisvas, nepririštas. Na, ir jie susimušė“, – sakė dobermano šeimininkė Rusnė.
Darto šeimininkė Jurga teigia, kad Dartas buvo su plonu pavadėliu, tad jo galėjo nesimatyti.
„Jis toks mažiukas, kad jeigu būtų pakėlusi šeimininkė jį ant rankų, tai ir būtų baigęsi viskas“, – minėjo Rusnė.
Arba būtų baigęsi dar blogiau – galbūt dobermanas būtų užpuolęs pačią Jurgą? Dobermano šeimininkė pripažįsta, kad savo mišrūną dobermaną be pavadėlio vedžioja dažnai.
„Taip, todėl, kad jis yra labai neblogai dresuotas. Jis yra mano vyro šuo. Mano vyras numirė kovo mėnesį. Jis liko su manimi ir mes kažkaip su juo visą laiką susitardavom. Bet, žinot, jeigu ginklas yra, tai jis gali ir iššauti, tai vat ir iššovė“, – tikino Rusnė.
Dalį Darto gydymo išlaidų – apie 1000 eurų dobermano šeimininkė jau atlygino.
„Aš padariau išvadas. Vaikštom su pavadėliu dabar ilgu tokiu, bet aš jau jį sukontroliuosiu. Jau daugiau tokių nebus dalykų“, – pridūrė Rusnė.
„Tikiuosi, kad kažkokiu būdu privers žmogų susimąstyti, kad reikia užsidėti pavadėlį, tai čia gal būtų toks pagrindinis rezultatas. Mes tikrai nesiekiam, kad tą šunį kažkaip užmigdytų“, – kalbėjo J. Varanauskas.
Šunų vedžiojimo taisyklės: pažeidėjams grėsa baudos ir augintinio konfiskavimas
Kokios baudos gresia už be pavadėlio vedžiojamą šunį?
Dėl Darto sužalojimo Jurga kreipėsi ir į policiją. Pareigūnai šiuo metu tikslina įvykio aplinkybes. Dobermano šeimininkei gali grėsti administracinė atsakomybė, kuri užtraukia nuo 50 iki 120 eurų baudą. Pareigūnai kasmet fiksuoja tūkstančius atvejų, kai šeimininkai savo gyvūnus vedžioja be pavadėlio ar antsnukio, sužaloja žmones ar jų turtą.
„Kalbant apie gyvūnų gerovės taisyklių pažeidimus tai yra maždaug 2800 – praėjusiais metais tiek turėjome. Šiemet irgi turime daugiau negu 1200. Tai tikrai tų atvejų šiaip yra pakankamai daug“, – pasakojo policijos atstovas Ramūnas Matonis.
O šeimininkams, kurie vedžioja savo gyvūnus be antsnukio ar pavadėlio, pirma bauda siekia nuo 30 iki 120 eurų.
„Net už gyvūnų gerovės pažeidimus tuos, kur minėjau, jų yra apie 3000 jau gali būti taikoma gyvūno konfiskacija. Už žiaurų elgesį su gyvūnais privaloma yra gyvūnų konfiskacija, jeigu yra pradedamas ikiteisminis tyrimas, tai irgi iš esmės gyvūnų konfiskacija yra“, – kalbėjo R. Matonis.
Tūkstančius žmonių, kurie buvo apkandžioti, apdraskyti ar apseilėti gyvūnų, skaičiuoja ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.
„Jei žiūrėsime praeitus metus – 2025 metus, tai buvo užregistruota nukentėjusių nuo gyvūnų 3255 ir iš jų 667 vaikai“, – aiškino Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovė Rasa Liausėdienė.
Tad specialistai primena skiepyti savo gyvūnus nuo pasiutligės, vengti artimo kontakto su gyvūnu, kai jis ėda ar miega bei neprovokuoti jo agresyvaus elgesio, o šeimininkai privalo užtikrinti, kad gyvūnai būtų vedžiojami su pavadėliais, saugiu atstumu nuo kitų žmonių ir keturkojų.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
