Mažo, Estijos pasienyje su Latvija esančio miestelio degalinės darbuotojas, prieš aštuonerius metus iš degančio automobilio ištraukęs Lietuvos karininką, negalėjo numatyti, kad išgelbėtasis taps svarbiu ir įtakingu Lietuvos valstybės saugumui pareigūnu.
1995 metų rudenį tuometinis Lietuvos karo atašė Latvijoje ir Estijai Gintaras Bagdonas, iš rezidencijos Rygoje vykdamas tarnybiniu automobiliu į Taliną, susidūrė su priešpriešiais važiavusiu automobiliu. Sudaužytas Lietuvos atašė automobilis užsiliepsnojo. Lietuvos karininką iš mašinos ištraukė Hademestės pasienio miestelio degalinės operatorius Tiitas Kohvas.
Už šį poelgį estas buvo apdovanotas Lietuvos Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.
Karjeros karininko, pulkininko leitenanto G. Bagdono kandidatūra vadovauti Valstybės saugumo departamentui (VSD) antradienį (10.28) bus pateikta Seimui.
G. Bagdonas nuo 2001-ųjų vadovauja Krašto apsaugos ministerijos Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui, kuris užsiima karine žvalgyba ir kontržvalgyba.
Komentuodamas savo sprendimą siūlyti Seimui G. Bagdono kandidatūrą, prezidentas Rolandas Paksas žurnalistams yra sakęs, kad šis pareigūnas "turi gerus kontaktus su Vakarų žvalgybos institucijomis, sutvarkė ir paruošė puikiam darbui" KAM Antrąjį operatyvinių tarnybų departamentą, "gali daug nusipelnyti" ir VSD.
"Manau, kad tai yra vienas labiausiai pasiruošusių specialistų. Ši personalija geriausia iš visų svarstytų", - penktadienį žurnalistams sakė R. Paksas.
Krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius G. Bagdoną yra apibūdinęs kaip "labai profesionalų, pareigingą, išsilavinusį karininką, kuriam buvo patikėtos atsakingos pareigos vadovauti Krašto apsaugos ministerijos Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui".
Praėjusio dešimtmečio pradžioje - 1991 m sausio krizės dienomis - G. Bagdonas buvo tarp Aukščiausiosios Tarybos -Atkuriamojo Seimo gynėjų savanorių. Praėjusiame dešimtmetyje jis dirbo Savanorių pajėgų štabe, 1994 metais tarnavo pirmajame Lietuvos taikdarių būryje misijoje Kroatijoje, dirbo Lietuvos karo atašė Latvijoje ir Estijai.
VSD direktorių skiria prezidentas su Seimo pritarimu. Jo kadencijos trukmė įstatymuose nėra nustatyta. Nuo 1998 metų birželio VSD vadovu buvo Mečys Laurinkus, kurio laukia paskyrimas Lietuvos ambasadoriumi Ispanijoje.
BNS
