REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Iš Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių bronzos medalį parsivežęs Aurimas Didžbalis, pasitiktas oro uoste, neslėpė geros nuotaikos ir džiaugėsi tokiu pasiekimu. Tai buvo pirmasis olimpinis sunkiaatlečio iškovotas medalis Lietuvos istorijoje. „Džiugu, kad pavyko pabrėžti Lietuvą tarp stipriausių planetos valstybių“, – kalbėjo marijampolietis.

Iš Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių bronzos medalį parsivežęs Aurimas Didžbalis, pasitiktas oro uoste, neslėpė geros nuotaikos ir džiaugėsi tokiu pasiekimu. Tai buvo pirmasis olimpinis sunkiaatlečio iškovotas medalis Lietuvos istorijoje. „Džiugu, kad pavyko pabrėžti Lietuvą tarp stipriausių planetos valstybių“, – kalbėjo marijampolietis.

REKLAMA

A. Didžbalis mintimis ir įspūdžiais pasidalino su Lietuvos žiniasklaida:

Kiek laiko užtruko patikėti tokiu pasiekimu?

Turbūt, kai stovėjau ant pjedestalo, tuomet jau pavyko virškinti tą visą sunkų darbą, kuris anksčiau ar vėliau atsiperka.

Kaip pavyko užmigti?

Iš tikrųjų sunkiai sekėsi. Buvo didžiulė lavina sveikinimų ir pačiam vis dar sunku suvokti tą vertę, bet dabar, po kelionės, nuovargis nebesijaučia, viskas tvarkoje, esu patenkintas ir džiaugiuosi.

REKLAMA
REKLAMA

Kokie įspūdžiai apie pačią olimpiadą?

Viską vertinu teigiamai: treniruotės, apšilimai, maistas. Nebuvo taip baisu, kaip rašė užsienio spauda. Matot, grįžome gyvi, sveiki ir su medaliais.

REKLAMA

Uodų neteko sutikti Brazilijoje?

Neteko, įbauginom.

Kaip atsiribojote nuo įtampos, nuo lūkesčių?

Tiesiog stengiausi susiaurinti tą ratą, kuris supa, koncentravausi į norimą rezultatą, nesvajojau apie medalius. Kaip ir prieš išvykstant sakiau, kad laimė mėgsta tylą, tai geriau pasidžiaugsime kartu, kai grįšiu. Dabar tai ir darome.

Ar olimpinė bronza svarbesnė už Europos čempiono titulą?

Vienareikšmiškai. Stengsimės tą bronzą šlifuoti ir kilti aukščiau.

Kokios mintys sukosi galvoje po nepavykusio antrojo rovimo?

Sunku pasakyti, bet dar ir kelionės metu kalbėjome su komandos nariais, kad nelabai ir pamenu tų bandymų. Tik žinau, kad paskutinįkart kai ėjau, stengiausi koncentruotis ir pasakiau sau, kad per daug padariau, kad dabar sustočiau.

REKLAMA
REKLAMA

Ramūnas Vyšniauskas jums paskambino, pasveikino, bet ir velnių dar davė?

Taip, galbūt dėl to nemokėjimo išreikšti tų emocijų. Jis teisingai pasakė, kad tai yra istorinis žingsnis tiek mūsų sporto šakai, tiek man, mano treneriui. Ramūno kritiką priėmiau ir daugiau tai nesikartos.

Tai šiandien Klaipėdoje bus linksma?

Geriam tik „spraitą“ (juokiasi).

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų