Per specialią „Battery Booster Facility“ programą iš Inovacijų fondo bus paskirstyta iki 1,5 mlrd. eurų, kurie gamintojams bus suteikiami paskolų be palūkanų forma. Finansavimo sąlygos – itin griežtos, o pati parama orientuota į patį jautriausią pramonės etapą.
Parama sunkiausiam gamybos etapui
Pagrindinis šios programos tikslas – padėti įmonėms įveikti gamybos įsibėgėjimo fazę, kuri laikoma viena sudėtingiausių.
Šiuo laikotarpiu bendrovė jau būna pastatymusi gamyklą ir supirkusi reikiamą įrangą, tačiau dar nevykdo masinės komercinės gamybos.
Būtent tada fiksuojamos didžiausios išlaidos, gamybos efektyvumas dar būna žemas, o įtikinti privačius investuotojus ar bankus papildomu finansavimu būna itin sunku.
Europos automobilių pramonei tai yra kritiškai svarbus signalas. Baterija išlieka brangiausia elektromobilio dalimi, tiesiogiai lemiančia jo galutinę kainą, nuvažiuojamą atstumą ir konkurencingumą rinkoje.
Šiuo metu Europos gamyklos pralaimi konkurencinę kovą Kinijos ir Pietų Korėjos tiekėjams, kurie valdo milžiniškas gamybos apimtis, naudojasi mažesnėmis sąnaudomis ir turi pilnai išvystytas žaliavų tiekimo grandines. Jei Europa nori gaminti įperkamus elektromobilius, jai būtina turėti vietinę baterijų gamybą.
Griežti reikalavimai
Finansavimo kvietimas atviras projektams, vykdomiems Europos ekonominėje erdvėje (EEE). Gamykla privalo gaminti būtent elektromobiliams pritaikytus elementus, o jos suprojektuotas metinis pajėgumas turi siekti bent 10 GWh.
Maksimali paskolos suma vienam projektui apribota iki 500 mln. eurų, be to, ji negali padengti daugiau kaip 60 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų.
Sąlygų kartelė iškelta labai aukštai. Projektas privalo būti įsibėgėjimo fazėje jau paraiškos teikimo metu. Svarbiausia – tai turi būti pirmoji komercinio masto pareiškėjo gamykla pasaulyje.
Tokiu būdu Briuselis aiškiai nubrėžia ribas, kad fondas nefinansuos nei laboratorinių tyrimų ankstyvojoje stadijoje, nei papildomų gamyklų, kurias norėtų statyti jau patyrę pasauliniai pramonės gigantai. Parama pasieks tas įmones, kurios turi technologiją bei pačią gamyklą, bet joms trūksta kapitalo pereiti prie masinės gamybos.
Paskola problemų neišspręs
Vis dėlto ši programa savaime negarantuoja sėkmės. Europos baterijų gamintojai šiuo metu kaktomuša saduria su aukštomis energijos kainomis, sulėtėjusiu elektromobilių pardavimo augimu ir pigesne produkcija iš Azijos.
Paskola be palūkanų gali padėti suvaldyti trumpalaikį kapitalo trūkumą, tačiau ji neišspręs galimų technologinių klaidų, žemo gamybos efektyvumo ar realių pirkėjų stygiaus problemos.
Kvietimas teikti paraiškas buvo atvertas liepos 28 d., o dokumentus gamintojai gali siųsti iki 2026 m. rugsėjo 30 d.
Šios programos sėkmę lems ne išdalintų milijonų skaičius, o tai, ar paramos sulaukusios gamyklos sugebės rinkai pasiūlyti baterijas, kurių savikaina galėtų konkuruoti su Azijos gaminiais.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
