Bosnijos serbų lyderiai grasina pasitraukti iš visų valstybinių institucijų ir vėl rimtai svarsto galimybę siekti nepriklausomybės nuo Bosnijos ir Hercegovinos. Toks žingsnis graso paskandinti į gilią politinę krizę šią trapią multietninę valstybę, rašo „International Herald Tribune“.
Analitikai ir stebėtojai teigia, kad toks Bosnijos serbų žingsnis galėtų suardyti su JAV pagalba sudarytus Daytono taikos susitarimus, kurie užbaigė brutalų karą, per kurį nuo 1992 iki 1995 metų žuvo daugiau nei 100 tūkst. žmonių, dauguma musulmonai. Daytono taikos susitarimai padalijo Bosniją ir Hercegoviną į Musulmonų-kroatų Federaciją ir Serbų Respubliką. Buvo įtvirtinta decentralizuota politinė sistema, kuri veikiau pagilino etninius pasidalijimus, o ne juos užglaistė.
Krizė ateina kritišku metu, kai vos prieš kelias savaites Jungtinių Tautų ir Europos Sąjungos pasiuntinys Bosnijai Miroslavas Lajčakas buvo patvirtintas savo gimtosios Slovakijos užsienio reikalų ministru. Šio pasiuntinio pasitraukimas sukūrė Bosnijoje galios vakuumą. JT atstovai antradienį pareiškė, kad M. Lajčakas tęs savo darbą tol, kol bus surastas jį pakeisiantis žmogus.
Bosnijos specialistas Srečko Latalas iš Sarajevo perspėja Vakarus, kad šie, sutelkę visą dėmesį į finansinę krizę, Iraką ir Afganistaną, ignoruoja problemas Bosnijoje, savo pašonėje. „JAV ir ES turi įsitraukti ne tik dėl Bosnijos, tačiau dėl to, kad pasaulis negali sau leisti to, kas įvyko paskutinįjį kartą“, - apie vis dar gyvus siaubingo karo prisiminimus kalbėjo ekspertas.
Saugumą Bosnijoje garantuoja 2 tūkst. ES taikdarių. Tačiau S. Latalas teigia, kad pajėgos yra per silpnos, jog sulaikytų priešiškumus, jei jie kils. Piešdamas patį blogiausią scenarijų, ekspertas teigė, kad tokiu atveju, jei Serbų Respublika skelbs nepriklausomybę, savo karius į Bosniją gali pasiųsti ir Kroatija, o tuomet ginklų griebtųsi ir musulmonai.
Bosnijos serbų pareigūnai, Vakarų diplomatai ir policija teigia, kad krizė prasidėjo praėjusią savaitę, kai valstybinė policijos agentūra nusiuntė ataskaitą šalies prokuratūrai ir pateikė kaltinimus Serbų Respublikos premjerui Miloradui Dodikui.
Valstybinės tyrimų ir apsaugos agentūros ataskaitoje M. Dodikas kaltinamas korupcija, apgaule ir viešųjų finansų neteisingu naudojimu sudarant kelis svarbius vyriausybinius kontraktus Bosnijos Serbų Respublikoje. M. Dodikas kaltinamas ir dėl 146 mln. dolerių kainavusio vyriausybinio pastato Banja Lukoje statybos.
M. Dodiko atstovas Gordanas Miloševičius antradienį telefonu teigė, kad kaltinimai yra politiškai motyvuoti. Jis teigė, kad byla pažeidžia procedūras, nes ji pateikta be aukščiausių Bosnijos serbų pareigūnų, dirbančių Valstybinėje tyrimų ir apsaugos agentūroje bei prokuratūroje.
Pat M. Dodikas teigė tapęs raganų medžioklės auka, nes šia byla siekiama pakenkti tiek jam, tiek pačiai Bosnijos serbų respublikai. „Net ir tas mažas tikėjimas, kurį aš turėjau Bosnija ir Hercegovina, dabar yra prarastas dėl šių farsą primenančių kaltinimų prieš mane. Jie padarė šią šalį beprasmiška“ - teigė M. Dodikas.
Savo įtūžį jis taip pat išliejo ir Mostare, kur trijų pagrindinių Bosnijos etninių grupių atstovai diskutavo galimus Konstitucijos pokyčius. Susitikimo dalyviai teigia, kad M. Dodikas iš posėdžių kambario išėjo prabėgus vos valandai. Prieš tai jis esą pareiškė ultimatumą, kad naujoji konstitucija gali būti priimta tik tokiu atveju, jei joje bus deklaruojama Bosnijos Serbų Respublikos teisė į apsisprendimą ir Bosnijos serbams bus leidžiama surengti referendumą dėl nepriklausomybės.
Dar padidindamas įtampą M. Dodikas pareiškė, kad tyrimą prieš jį veikiausiai sukurpė JT aukščiausiojo atstovo Bosnijoje pavaduotojas Raffis Gregorianas. Lapkritį M. Dodikas pateikė R. Gregorianui bei Bosnijoje dirbantiems užsienio prokurorams kriminalinius kaltinimus siekiu nuversti jo vadovaujamą vyriausybę. Prokurorai neseniai buvo pradėję tyrimą dėl Bosnijos serbų vyriausybės korupcijos.
Trijų narių prezidiume esantis serbų atstovas Neboiša Radmanovičius savaitgalį paragino visas Bosnijos serbų politines partijas, piliečius ir nevyriausybines organizacijas paremti Bosnijos serbų vyriausybę. Viena serbų veteranų organizacija netgi perspėjo, kad Bosnijos musulmonai stengiasi slapta apsiginkluoti. Savo ruožtu Serbijos stačiatikių bažnyčios vadovas Grigorije pareiškė, kad niekias neturi teisės žaisti su Bosnijos Serbų Respublika.
Tiesa, Vakarų diplomatai teigia, kad šis etninis konfliktas veikiau yra politinis žodžių karas, kuris nepaskatins jokio smurto. „M. Dodikas nori aiškiai pasakyti, kad Bosnijos Serbų Respublikos teisė egzistuoti yra nediskutuotina. Niekas nenori garo“, - teigė M. Dodiko atstovas.
Serbų analitikai teigia, kad M. Dodikas bent jau trumpuoju laikotarpiu neturi jokių intencijų atsiskirti ir kad jis šiuo metu Bosnijoje esantį tarptautinės politinės galios vakuumą tiesiog išnaudoja savo valdžiai sustiprinti.
Teigiama, kad atsiskyrimo nenori pats M. Dodikas, nes tokiu atveju Bosnijos serbams tektų susidėti arba su Belgradu, arba su Maskva. Bet kuri iš šių alternatyvų smarkiai pakirstų M. Dodiko galią. Be to, nepriklausomybė automatiškai reikštų ir tarptautinę izoliaciją.
