REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Elektra buitiniams vartotojams, pastaruosius kelerius metus pigusi, kitąmet neišvengiamai brangs bent keliais procentais, prognozuoja SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas. Pasak jo, žmonės šią žinią neabejotinai sutiks neigiamai.

Elektra buitiniams vartotojams, pastaruosius kelerius metus pigusi, kitąmet neišvengiamai brangs bent keliais procentais, prognozuoja SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas. Pasak jo, žmonės šią žinią neabejotinai sutiks neigiamai.

REKLAMA

Dauguma vartotojų, pasirinkę ESO siūlomą standartinį planą, už elektrą šiemet moka 11,3 cento už kilovatvalandę, iš jų trečdalis, arba 3,4 cento, yra didmeninės kainos dalis.

„Tačiau jau dabar aišku, kad šiemet didmeninė elektros kaina bus bent 1 ct didesnė, negu nustatyta šiems metams, tad pagal galiojančius įstatymus vartotojams reikės kompensuoti ESO šiemet patiriamas didesnes, negu planuota, elektros įsigijimo sąnaudas. Žmonės priprato prie mažėjusios elektros kainos tendencijų, tad žinią apie jų kėlimą sutiks neigiamai. Vargu ar žmones paguos faktas, kad didmeninė elektros kaina augo visame regione“, – pranešime teigia T. Povilauskas.

Jo teigimu, „Nord Pool“ biržoje vidutinė didmeninė elektros kaina šiemet buvo 47 eurai už megavatvalandę (MWh), arba trečdaliu didesnė nei 2017 metais. Pasak analitiko, yra bent kelios šio brangimo priežastys: mažesnis vandens lygis Šiaurės šalių hidroelektrinių baseinuose dėl sausų orų, laikinai buvo išjungta daugiau nei planuota atominių elektrinių blokų Švedijoje ir Suomijoje, be to, vidutinė gamtinių dujų kaina yra ketvirtadaliu, o apyvartinių taršos leidimų kaina – beveik keturis kartus didesnė.

REKLAMA
REKLAMA

„Beje, kaltinti nuo rugpjūčio vidurio taisomos „NordBalt“ jungties dėl elektros brangimo Lietuvoje negalima, nes apskritai kelias dienas rugpjūčio pabaigoje didmeninės elektros kaina Lietuvoje buvo netgi mažesnė negu Švedijos ketvirtojoje zonoje“, – pridūrė T. Povilauskas.

REKLAMA

Ekonomisto teigimu, Lietuvoje pagaminama tik trečdalis visos reikalingos elektros, o likusią šalis importuoja, tad yra tiesiogiai priklausoma nuo elektros kainą lemiančių veiksnių aplinkinėse šalyse, įskaitant ir Rytų kaimynes.

„Kad ir ką kalbėtume apie energetinį saugumą, neveikiant „NordBalt“ jungčiai, elektros srautai iš Karaliaučiaus srities ir Baltarusijos sudaro du trečdalius viso elektros importo į Lietuvą. (...) Dabartinė padėtis elektros rinkoje rodo, kokią įtaką elektros kainai turi laikinai išjungti keli atominių elektrinių blokai Švedijoje ir Suomijoje. Tad jeigu švedai laikysis pažadų uždaryti du atominių elektrinių blokus jau 2020 metais, pigios elektros rinkoje jau netrukus sumažės ir nelaikinai“, – argumentavo T. Povilauskas.

Pasak jo, dar sunku pasakyti, kiek tiksliai brangs elektra, kainą metų pabaigoje turės patvirtinti Kainų komisija. Tuo metu įmonės, perkančios elektrą iš nepriklausomų tiekėjų, jau dabar patiria išaugusias sąnaudas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų