Keturi į devintą dešimtį įkopę kovotojai rengiasi dešiniųjų partiją valyti nuo „komunistinio užkrato". Apie tai „Šiaurės rytai" kalbėjosi su Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos Biržų skyriaus pirmininku Povilu Stakioniu.
- Pokalbį pradėkime nuo sensacijos - jungtinės Tėvynės sąjungos ir Lietuvos krikščionių demokratų partijos gretas papildė nauji nariai. Tarp jų - keturi garbaus amžiaus vyrai, kuriuos jungia tvirtos politinės pažiūros, pilietiškumas ir iki šių dienų išlaikyta kovinė dvasia. Išvardykite juos.
- Šį savaitgalį mums buvo įteikti naujosios dešiniųjų jungtinės partijos bilietai. Juos gavo keturi Lietuvos politkalinių ir tremtinių bendrijos tarybos nariai - Vladas Tupčiauskas, Romas Morkvėnas, Jonas Morkūnas ir aš. Visi mes vienaip ar kitaip esame nukentėję nuo sovietinio režimo. Tarp mūsų yra šaulių, karių savanorių, politkalinių. J. Morkūnas - buvęs krikdemas.
- Visi Jūsų išvardyti asmenys - itin aktyvūs, savo poziciją reiškiantys piliečiai, politkalinių organizacijos tarybos nariai. Kodėl nusprendėte tapti dar ir partiniais?
- Susijungus Tėvynės sąjungai su krikščionimis demokratais, Biržų konservatoriams iškilo didelė grėsmė. Jų gretos susilpnės, į partiją atėjus krikdemams, vadovaujamiems buvusių komunistų.
Įstoję į dešiniųjų partiją, mes kovosime, jog į ją nepatektų buvę komunistai.
Kad dešiniųjų partijai iškilo grėsmė, rodo faktai. Užuot iškėlus tinkamą dešiniųjų politinių jėgų kandidatą į Seimą, buvo pasirinktas Aurimas Frankas.
- Bet A. Frankas yra krikščionis demokratas, t. y. dešinysis.
- Ar Biržų krikščionys demokratai yra dešinieji, jeigu dirba kartu su kairiaisiais? Už kiek sidabrinių jie parsidavė, eidami į valdančiąją koaliciją su socialdemokratais ir „valstiečiais"? Už šį parsidavėliškumą A. Frankas gavo vicemero kėdę. Buvę komunistai krikdemus įstūmė į kairiųjų glėbį.
Mes, įstoję į partiją, stengsimės apginti konservatorius nuo raudonųjų.
- Ar tokioms Jūsų nuostatoms neprieštarauja patys Biržų konservatoriai?
- Jie mums tik paplojo.
- Ar žinote, kad galite gauti pylos iš naujosios partijos vadovybės? Nebijote būti apkaltinti partijos skaldymu ar kitomis nuodėmėmis?
- Mums jau per 80 metų. Esame užgrūdinti. Aš pats 30 metų praleidau Sibire. Kaip jums atrodo, ko aš dar galiu bijoti?
- Nespėjote kojų apšilti partijoje, o jau kritikuojate jos kandidatą vienmandatėje Biržų - Kupiškio rinkimų apygardoje. Ar nepakenksite jam, o sykiu ir partijai?
- Mes ne tik kritikuosime A. Franką, bet ir jo nepalaikysime per rinkimus. Kviesime balsuoti už dešiniųjų sąrašą, bet ne už A. Franką.
Kaip mes galime palaikyti tokį kandidatą, kuris išdavė dešiniuosius per savivaldybės rinkimus? Jis jau sykį atsiklaupė prieš socdemus ir „valstiečius". Toks žmogus mūsų pasitikėjimo nevertas. Iš kur mums žinoti, ką jis veiks patekęs į Seimą? Gal vėl nubėgs pas kairiuosius. Jei dabar tarnybiniu automobiliu važinėja kur tik užsigeidžia, tai pakliuvęs į Seimą gal ir lėktuvo užsimanys. Tai nesubrendęs politikas.
- Tėvynės sąjungos lyderis Andrius Kubilius vienu metu taip pat rėmė socialdemokratus su G. Kirkilu priešaky. Tiesa, vėliau praregėjo. Gal ir A. Frankui migla nuo akių kada nors nukris?
- Tėvynės sąjunga daug klaidų padarė. Turbūt iš jų pasimokė. Metė bičiuliavimąsi su socdemais. Kažkada ir aš pats teikiau socialdemokratui R. Ramonui gėlių, kai jį išrinko meru...
- Tuomet daug kas džiaugėsi, nes jis pakeitė „valstietį" V. Zurbą, kurio vadovavimas rajonui, švelniai tariant, atrodė liūdnai.
- Maniau, kad R. Ramonas įsiklausys į mūsų nuomones, siūlymus bei prašymus. Deja, jo vadovavimo rajonui metu buvo išniekintas kryžius mokytojams tremtiniams Parovėjoje, buvusio Biržų burmistro atminimas, įtvirtinta Žuvusiųjų už Lietuvos Nepriklausomybę paminklo kopija prie sovietinių karių kapinių, o originalas voliojasi komunalinio ūkio patvory. Per Valstybės (Mindaugo karūnavimo) dieną prie paminklo kopijos nemačiau nė vienos puokštės. Matyt, ir pačiai valdžiai jis nebereikalingas.
- Užtat sovietų karių kapinės išblizgintos.
- Sovietų karių kapinės puošiamos. Tuo tarpu prie 1863 metų sukilėlių paminklo girioje privažiuoti neįmanoma, užrašai nublukę. Sukilėlius kažkada užkapojo rusų kariai. Bet rusų kapinės Biržų valdžios labiau mylimos nei lietuvių.
Rašėme projektą paminklui Anglių kalne restauruoti. Krašto apsaugos ministerija skyrė 5 tūkst. litų. Imsimės darbų - kelią žvyruosime, užrašus atnaujinsime. Būtų malonu, jei į mūsų sąskaitą pinigus pervestų verslininkai, savivaldybė.
- Ar ne kuriozas, kai Jūs prašote pinigų paminklams restauruoti savivaldybės, kuriai privalu jais pasirūpinti?
- Tai, kas vyksta su paminklais Biržų rajone, galima laikyti vandalizmu. Apžėlę paminklavietės, apleisti kryžiai ir t. t. Žinote, „prie ruso" V. Kudirkos, Vytauto Didžiojo paminklai Lietuvos mieteliuose buvo išsaugoti. O pas mus dabar nyksta tremtinių ir kitų tautos kankinių paminklai su valdžios žinia. Prieš tokią valdžią esame surengę du mitingus. Tai buvo mano kitos „puokštės" merui, neišpildžiusiam rinkėjų lūkesčių.
Šitokios Biržų valdžios atstovas - A. Frankas. O jūs dar klausiate - kodėl jo nepalaikome? Pakišo mums lyg gegužiuką - sako, balsuokit. Mes kategoriškai sakome - ne!
- Už ką tuomet žadate balsuoti?
- Už Valdemarą Valkiūną. Tai energingas, geranoriškas žmogus. Jei bus nepriklausomas kandidatas, remsime jį.
- Juk V. Valkiūnas - socialdemokratas. Remsite kairįjį?
- Su juo dirbantis V. Jareckas teigė, kad V. Valkiūnas padavė pareiškimą išeiti iš Socialdemokratų partijos.
V. Valkiūnas iš pat pradžių norėjo stoti į konservatorių partiją, tik jie kažkodėl nesusikalbėjo, todėl pasuko pas socdemus. Bet jis ten tapo opozicija. Komunistų partijoje jis niekada nebuvęs.
- Ar V. Valkiūną iš tiesų pakankamai pažįstate, kad pasiryžę jį remti per rinkimus?
- Jis savo klaidą dėl socdemų pripažįsta, atrodo nuoširdus žmogus.
O kuo galima pasitikėti šimtu procentų?
- Jei vieną kartą „suklydo" dėl partijos, tai išrinktas į Seimą vėl gali „paslysti". Kad ir tų pačių, kaip Jūs sakot, raudonųjų pusėn.
- Jei bus išrinktas į Seimą, mes pareikalausim, kad nesiblaškytų, laikytųsi dešinės. Jis turės pasižadėti, su kuo bendradarbiaus, ir pažadą tesėti. Tikime, kad gėdos mums nepadarys.
Žinoma, buvo galima rasti ir konservatorių kandidatų. Bet dėl to niekas su mumis nesitarė.
- Neseniai buvo bandymų kalbinti V. Valkiūną į Seimo rinkimus eiti su konservatorių vėliava. Bet Tėvynės sąjungos Biržų skyriaus pirmininkė Ramunė Čigienė per spaudą aiškino, kad V. Valkiūnas nesirengė stoti iš Socialdemokratų partijos, o socialdemokrato remti konservatoriai nenorėjo.
- V. Valkiūnas neatsisakė išstoti iš socdemų gretų. Jis nuo pat pradžių laikėsi kitos pozicijos - norėjo eiti kartu su mumis.
- Jūs esate evangelikas reformatas. Ar nebijote užsitraukti tikėjimo brolių rūstybę pasisakydamas prieš A. Franką?
- Čia ne tikėjimo klausimas. Man visi tikėjimai geri. Štai mūsų gausioje šeimoje „sugyvena" net keturi tikėjimai. Beje, V. Valkiūnas - taip pat evangelikas reformatas.
- Partija oficialiai iškėlė vieną kandidatą, o Jūs kalbate, kad remsite kitą. Partijos naujokai nesilaiko partinės drausmės - ar ne skandalas?
- Mes - kariai savanoriai, praėję lagerius. Nusispjaut į tokią partinę drausmę, jei dešiniųjų partijoje glaudžiami komunistai. Kaip mes balsuosime už komunistų palaikomą kandidatą? Koks tas partijos „viršus", galintis mus bausti? Aš ir R. Dagiui sakiau, ir J. Razmai - nedarykite nesąmonių. O jie kalba apie kvotas. Nusispjaut mums į jas. Kas gali mums diktuoti?
- Turbūt niekas ir nediktuos. Bent jau to linki „Šiaurės rytai". O dabar pakalbėkime apie taikesnius dalykus. Sakėte, kad kviesite į tremtinių renginį.
- Pirmąjį rugpjūčio sekmadienį vyksime į tradicinę tremtinių šventę Ariogaloje. Registruotis prašome politkalinių ir tremtinių bendrijoje arba sąjungoje.
Rasa Penelienė
