Leidinyje skelbiama, kad rusų valdininkai nusprendė, jog geriausia būtų tokią raketą-nešėją paleisti iš Plesecko kosmodromo, kuris nuo Kyjivo nutolęs per 1,3 tūkst. kilometrų.
D. Baranovo skaičiavimais, raketa galėtų nešti 6,5-7,5 tonos arba 9-10 tonų sprogmenų, priklausomai nuo pasirinktos smūgio krypties.
Pokalbiuose, kurių įrašus gavo „Bild“, D. Baranovas įvardijo „pagrindinę problemą“: anot jo, dėl hipergarsinio greičio raketai skrodžiant atmosferą dabartinės Rusijos kariuomenėje naudojamos sunkios fugasinės aviacinės bombos arba valdomos sprogmenų kovinės galvutės perkais pasiekus 6 km/s greitį. D. Rogozinas žadėjo pasitarti dėl to su raketų konstruktoriumi Jurijumi Solomonovu. Praėjus kelioms dienoms šis surado teorinį sprendimą.
„Tai viršgarsinis grįžimas į atmosferą. Egzistuojančios sunkiosios aviacinės bombos FAB-500 (tokiomis sąlygomis) neveikia, jos pradeda perkaitinėti, skyla trotilas, ir našumas staigiai krinta“, – „Bild“ paviešintuose pokalbiuose išsako abejones D. Baranovas.
Dar viena rizika, kurią aptarinėjo D. Rogozinas ir D. Baranovas – tai, kad raketos nuolaužos gali nukristi ant Rusijos teritorijos. Jie taip pat nerimavo, kad smūgio metu paklaida gali siekti net 50-100 kilometrų.
Pokalbiuose D. Rogozinas klausinėjo D. Baranovo, kiek jam prireiktų laiko „parengti operaciją“. Šis atsako, kad geriausiu atveju – kelis mėnesius, bet gali užtrukti ir pusę metų. Buvęs „Roskosmos“ vadovas Vladimirą Putiną pokalbių metu vadina „mūsų didžiuoju ir baisiuoju“ ir pasakoja, kad perduos jam šį planą per prezidentūros atstovą Antoną Vaino. „Bild“ turimais duomenimis, šis planas V. Putinui buvo pristatytas dar šių metų sausio 16-ąją, tačiau nėra žinoma, kaip jis į jį sureagavo.
Raketa-nešėja „Sojuz“ yra skirta į Žemės orbitą iškelti kosminius laivus ir aparatus. Raketa yra apie 50 metrų aukščio ir 10 metrų pločio. Pirmoji jos modifikacija buvo sukurta dar praėjusio amžiaus 7-ajame dešimtmetyje, vėliau sulaukė eilės patobulinimų.
