Įspūdingi gyvūnai, įspūdingoje vietoje. Iki 17 m ilgio užaugantys ir daugiau nei 30 tonų sverti galintys didingi kuprotieji banginiai žaliai žydrą vandenį skrodžia prie Brazilijos Ilhabelos krantų.
O netoliese tyliai klaksi fotoaparatų užraktai. Brazilai stengiasi užfiksuoti kiekvieną banginių pasirodymą virš vandens.
„Žmonės išprotėjo. Tai lyg priklausomybė. Ilgus metus plaukiojau šioje teritorijoje ir pamatęs banginius – norėjau pamatyti vėl ir vėl. Kaskart pamačius banginį – jautiesi lyg pamatęs pirmą kartą“, – sako banginių stebėtojas Julio Cardoso.
Brazilas Julio prieš aštuonerius metus su kitais banginių entuziastais įkūrė organizaciją, kuri ne tik savo malonumui stebi banginius, bet ir visą apie juos surinktą informaciją įrašo į duomenų bazę.
„Susisiekiame telefonais ar radijo stotelėmis, jei nėra signalo“, – aiškina tyrėjas Rafaelis Mesquita.
Entuziastams padeda ir savanoriai horizontą stebintys iš sausumos, strategiškai patogių vietų.
„Aš čia dirbu. Ir kai pamatau banginį – perspėju tyrėjus. Siunčiu jiems žinutę. O kai laivas atplaukia, padedu jam surasti banginius“, – pasakoja savanoris Jurandiras De Paulas.
Organizacijos nariai žymi kiek ir kokių banginių ir iš kur atkeliauja į Brazilijos pakrantę, nori daugiau apie juos sužinoti.
„Fotografuojame jų uodegas, tai lyg kiekvieno banginio tapatybės kortelė. Turime individus atplaukusius iš Antarktikos, iš Patagonijos. O rekordininkas buvo atplaukęs iš Australijos. Tai viena ilgiausių kuprotojo banginio kelionių“, – teigia J. Cardoso.
Kuprotieji banginiai išties nukeliauja toli – per metus iki 16 tūkst. kilometrų, migruodami tarp poliarinių ir tropinių–subtropinių regionų. Poliariniuose maitinasi, o tokiose pakrantėse, kaip Brazilijos – dauginasi ir didina pasaulio banginių populiaciją. Dar XX a. viduryje dėl masinės banginių medžioklės kuprotųjų galiūnų buvo belikę 5000. Dabar jų jau daugiau nei 130 tūkst.
Daugiau banginių vaizdų – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
