Pasak jos, maksimalus 6,8 mln. eurų finansavimas iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės skirtas projekto galimybių studijai, kurią planuojama baigti iki 2027 metų balandžio.
„Finansavimas paskatins projekto įgyvendinimą ir padės pasiekti apčiuopiamų rezultatų”, – pranešime sakė „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius.
„Amber Grid“ teigimu, studijos autoriai turės išnagrinėti techninius, ekonominius, reguliavimo ir aplinkosaugos veiksnius, susijusius su didelio masto vandenilio infrastruktūros tinklo vystymu Baltijos jūros regione.
Anksčiau įmonė skelbė, jog studija dėlios vamzdyno maršrutą, planuojamas kompresorių stotis, atliks finansinę ir ekonominę projekto analizę, sudarys grafiką.
Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridorių tikimasi pradėti naudoti apie 2033 metus. 2,5 tūkst. kilometrų ilgio koridoriumi kasmet būtų transportuojama iki 2,7 mln. tonų kuro.
Susitarimą dėl tokio koridoriaus „Amber Grid“ su Suomijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos ir Vokietijos operatoriais – pasirašė 2022-ųjų gruodį. Pernai lapkritį Europos Komisija (EK) projektui suteikė bendro intereso projekto (PCI) statusą.
Vandenilio plėtros gairėse numatyta siekti, kad iki 2030 metų šalyje būtų įrengta ne mažiau kaip 1300 megavatų (MW) galios elektrolizės įrangos, per metus pagaminta 129 tūkst. tonų žaliojo vandenilio.
Tuo metu 2050 metais elektrolizės pajėgumai turėtų siekti 8500 MW, žaliojo vandenilio gamybos apimtys – 732 tūkst. tonų, iš kurio 44 tūkst. tonų galėtų būti eksportuojama.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
