Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja „Hanner" valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.
Praėjusią savaitę buvote išrinktas „Delfi“ įtakingiausių Lietuvos verslininkų apklausoje. Kiek pamenu, jūs ten tame įtakingiausiųjų sąraše jaučiatės įtakingas Lietuvos verslininkas, Arvydai, ar ne?
A. Avulis: Aš pirmiausiai noriu pasakyti, kad Lietuvoje yra labai daug ir labai stiprių verslininkų. Iš tikrųjų, verslas sukuria tą didžiausią ekonominę naudą, didžiausią vertę ekonomine prasme. Iš tikrųjų, mes turėtume vertinti būtent visą tą verslo bendruomenę, ir čia yra tikrai labai stiprių verslininkų.
Galėčiau paminėti kelias pavardes: ir Arvydas Paukštys, ir Vladas Bumelis – jie daro iš tikrųjų tokius drąsius ir įspūdingus projektus, kad mes turėtume jais didžiuotis. Aš esu galbūt tas, kuris dirba toje sferoje, kuri yra labai artima žmonėms, tai yra nekilnojamasis turtas.
Mes statome būstus, statome pastatus, kurie matosi kiekvieną dieną važiuojant gatvėmis. Ir, aišku, tada gaunasi, kad tai, ką tu matai, tai, kas kalba tau artimomis temomis, žmonėms atrodo, kad jis turi kažkokią ypatingą įtaką.
Jūs esate labai matomas žmogus – turbūt nepraeina nė savaitė be vieno ar kito interviu. Kaip manote, ar toks atvirumas jums daugiau duoda naudos ar problemų verslo prasme?
A. Avulis: Kai kažkada pradėjau verslą, norėjosi būti atviru ir lengvai bendraujančiu, nes dalis arba daugelis verslininkų yra daugiau susikoncentravę į verslą. Jie ten dirba ir gyvena savo pasaulyje, ir gaišti laiką komentuojant, aiškinant kažkam kitam, ką tu čia darai ir kaip darai, galbūt jie mato, kad tai tiesiog laiko švaistymas.
Aš pasirinkau kitą kelią – laisvai ir lengvai bendrauju su žiniasklaida ir apskritai su daugeliu žmonių. Tas, aišku, irgi prideda, nes žmonėms patinka bendrauti, ypač tie, kurie bendrauja visais klausimais, kada tau gerai, kada blogai – aš nieko į vatą neįvynioju.
Kai tampate viešu žmogumi, neišvengiamai sulaukiate ir kritikos – „pomidorai skrenda“, kaip sakoma. Ar jūs pats skaitote komentarus ir kaip į juos reaguojate?“
A. Avulis: Vienareikšmiškai, nėra taip, kad čia tik pozityvu. Visada atsiranda ir pavydo, ir nepasitenkinimo, ir, aišku, kai kas tada pradeda ieškoti, o ką tu čia blogo esi padaręs?
Žinoma, kad klaidų visi pridarome, ir aš jų daug pridarau, ir, aišku, kad tada jos keliamos į viešumą. Taip kad čia nėra kažko labai jau tokio saldaus ir labai skanaus.
Kas jums padeda tokiu išlikti – įtakingiausiu, sėkmingiausiu? Gal turite kažkokį savo verslo moto, sėkmės receptą ar kažkokį autoritetą, posakį, kas jus įkvepia tai daryti?
A. Avulis: Tai vienas dalykas – man patinka tai, ką aš darau. Verslas yra mano hobis, aš sakyčiau. Jeigu kalbėti apie tai, kad aš daug dirbu, tai būtų ne visai teisinga, bet viską pasiekiau tik darbu. Daugiau nieko nesugebu daryti, tiktai dirbti, bet man tai teikia malonumą ir pasitenkinimą.
Kai darai tai su tokia meile ir pasitenkinimo jausmu, tada vis tiek skiri ir daugiau laiko, daugiau domiesi, daugiau giliniesi. Jeigu su tokiu požiūriu, su tokiu darbu dirbi kiekvieną dieną, tai, aišku, įgauni tam tikrą pranašumą, nes ne visi su tokiu atsidavimu, su tokia meile eina į darbą, ir, aišku, tada atsiranda tam tikras skirtumas.
Jeigu yra skirtumas, tu įgauni pranašumą, jeigu tu įgauni pranašumą, darai save matomą, jeigu esi matomas, tada labai svarbu nepridaryti daug klaidų. Klaidų visi darome, ir aš daug darau klaidų, bet klaidas analizuoju, mokausi iš jų ir stengiuosi nekartoti tų klaidų antrą ir trečią kartą.
Tikėkimės, kad nacionalinis stadionas nebus tarp tų klaidų, kurias jūs čia pakartojote, kad esate ne vieną padaręs?
A. Avulis: Ne, Nacionalinis stadionas yra iššūkis – versle dažniausiai turi kažkokį tikslą ir jo sieki. Daugelis kompanijų deklaruoja labai aiškius tikslus, ypač tos, kurios yra biržinės kompanijos – jos turi uždirbti investuotojams grąžą.
Tai reiškia, principu, verslas yra tam, kad jis uždirbtų pinigus, bet yra ir kitų detalių – yra daug kompanijų ir verslininkų, kurie užsiima labdaringa veikla, remia meną, sportą, švietimą – visko yra versle. Man Nacionalinis stadionas yra daugiau toks ne verslo projektas, tai yra daugiau tam tikros ambicijos projektas, nes čia 38 metus statomas projektas, ir kai jo nepajėgi padaryti per tokį laiko tarpą, man atrodo, šiek tiek gėda.
Lietuva apskritai turi labai daug pasiekimų, labai daug kuo turime didžiuotis, ir jeigu mes net negalime to padaryti per tiek metų... Lietuva – 35 metus nepriklausoma valstybė, o tą stadioną statome dar ilgiau negu 35 metus.
Tai, aišku, tai toks šiek tiek kartokas ir, sakyčiau, gėdingas Lietuvos istorijoje puslapis, kurį man labai norėtųsi tiesiog užversti ir parodyti, kad viską galima padaryti – tiesiog reikia imti ir daryti. Čia, aišku, nėra lengva, nėra paprasta, puikiai dabar tą jaučiu, nes tai nėra tik pastatyti, tai yra daug politinių intrigų. Yra politikų, kuriems nesinori, kad tai būtų padaryta, ir čia reikia laviruoti tarp to kaišiojimo pagalių į ratus, dideliems projektams, nes kuo didesnis projektas, tuo daugiau interesų, tuo daugiau politinių kovų, tuo daugiau noro turbūt iš vienų, kad pasisektų, iš kitų, kad nepasisektų.
Visos laidos klausykite čia:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
