Užburiantis vaizdas
Giedriui Čenkui trasoje skriejantys automobiliai jau yra tapę kone kasdienybe, tačiau jis su užsidegimu pasakoja, kad važiuojantys greičiau nei 1:20 yra visai kitoje lygoje. Ten reikia būti bebaimiu, visiškai pasitikėti savo technika ir turėti labai gerų įgūdžių, todėl pats reginys yra neįtikėtinas.
„Kai žiūri truputį lėtesnius automobilius, tai jie tiesiog važiuoja ir tiek. Bet, kai važiuoja TOP 3 automobiliai arba, kaip mes vadiname – „bombos“, net vaizdo siužetą žiūrint jaučiasi adrenalinas. Tai yra kažkas tokio. Tokie automobiliai gali važiuoti trasoje vienui vieni, bet greičio pojūtis, skleidžiamas garsas ir technika tiesiog užburia“, – kalba G. Čenkus.
Bolidai gali ir skristi
Aštuntus metus „Autoplius Fast Lap“ varžybas su komanda organizuojantis Giedrius Čenkus perspėja, kad tokių rekordų siekti yra pavojinga – automobilį reikia sureguliuoti pagal „Nemuno žiedo“ ypatybes.
„Mūsų trasa kiek senamadiška, tad labiau primena autokroso, o ne žiedinių lenktynių trasą. Reikia itin minkštai reguliuoti pakabą, kad sugertų visas duobes ir nelygumus. Praėjusiais metais mūsų varžybose dalyvavo daugkartinis Suomijos žiedinių lenktynių čempionas, atsivežė, kaip jis pats sakė, pačią minkščiausią važiuoklę, bet dar treniruotėse teko konstatuoti – automobilis per kietas“, – pasakoja vienas lenktynių organizatorių.
Jis priduria, kad šioms lenktynėms reikėtų pradėti ruoštis nuo išsamios ekskursijos trasoje, ilgų treniruočių ir pakabos reguliavimo.
„Važiavimas Kačerginėje yra šokinėjimas per kalnelius. Pašokęs į orą neturi sukibimo, o visi ralistai žino, kad tai yra laiko ir kontrolės praradimas. Pavyzdžiui, pakilime link starto-finišo automobiliai išvysto apie 200 km/val. ir kiek pakyla. Yra nuotraukų, kur nuo žemės atsiplėšia du ar net visi 4 ratai!“, – apie įspūdingą reginį išplėstomis akimis pasakoja jis.
Kurio lenktynininko pavardė įsirašys į „Autoplius Fast Lap“ istoriją, bus aišku gegužės 22 dieną sekmadienį – pagrindinę dvi dienas trunkančio renginio dieną.
