• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

„Žalgirio“ arenoje šurmuliavusioje Kauno knygų mugėje įvyko edukologės, socialinių mokslų daktarės, švietimo įstaigų steigėjos bei keturių vaikų mamos dr. Austėjos Landsbergienės knygos „Iki mokyklos. Ankstyvosios vaikystės gidas tėvams ir mokytojams“ pristatymas.

„Žalgirio“ arenoje šurmuliavusioje Kauno knygų mugėje įvyko edukologės, socialinių mokslų daktarės, švietimo įstaigų steigėjos bei keturių vaikų mamos dr. Austėjos Landsbergienės knygos „Iki mokyklos. Ankstyvosios vaikystės gidas tėvams ir mokytojams“ pristatymas.

REKLAMA

Knygoje sudarytos 40 temų, apimančių naujausius mokslo tyrimus, praktines pamokas bei autorės asmenines motinystės patirtis.

Didžiausias tėvystės iššūkis

Atskleisdama savo asmeninę patirtį, A. Landsbergienė pripažino, kad auginant vaikus sunkiausias dalykas jai buvo nuolatinis kaltės jausmas. Tėvai linkę nuolat analizuoti bei reflektuoti savo sprendimus galvodami, ką galėjo atlikti kitaip. 

REKLAMA
REKLAMA

„Sunkiausia turbūt buvo kaltės jausmas dėl to, kad nuolat reflektuoji savo motinystės ar tėvystės patirtį... Vis atrodo, kad kažką galėjai padaryti kitaip. Ir tai turbūt yra sunkiausia, nes šis dalykas visiškai nesusijęs su vaikais – jis susijęs su tavimi pačiu, todėl turi dirbti su savimi, o ne su vaikais“, – pasakojo A. Landsbergienė.

REKLAMA

A. Landsbergienė paminėjo, kad net ir protingiems tėvams prireikia konkrečių pedagoginių gairių, o jos vyras atvirai įvardijo savo lūkesčius:

„Kai su vyru susilaukėme pirmųjų vaikų, jis visada klausdavo: „Ką jis jau gali padaryti?“ Ir pridurdavo: „Tai visiškai ne mano sritis, net nenoriu į tai gilintis, tu tiesiog man pasakyk, ką jis turi mokėti.“ Ir aš visada susakydavau. Pradžioje stebėdavausi: „Kaip tu to nežinai?“ O jis atšaudavo: „Tu irgi politikos teorijų nežinai, ar ne?“ Tada supratau, kad tai specifiniai dalykai, žinomi pedagogams ar psichologams, o paprastam žmogui tiesiog reikia aiškių gairių.“

REKLAMA
REKLAMA

Lengviausias ir mieliausias etapas autorei buvo tuomet, kai vaikai buvo maži. Ji pabrėžė, kad amžius nuo gimimo iki 10 metų jai yra pats nuostabiausias, įdomiausias ir svarbiausias žmogaus gyvenimo dešimtmetis. Ji prisiminė, kaip mėgaudavosi žaidimais ant grindų ir dainelėmis, o sėdėdama prie gydytojo kabineto iki šiol su šypsena stebi smalsius trimečius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Rašydama skyrius apie ikimokyklinukus, edukologė jautė stiprią nostalgiją:

„Apie ikimokyklinukus buvo graudžiausia rašyti... Būdavo, skaitau naujausius mokslinius tyrimus bei literatūrą, ir pasidaro taip ilgu, graudu, kažko labai pasiilgsti... Norėjosi tėvams perteikti, kaip greitai tas laikas praeina. Suklupę ant sunkių etapų, mes su vyru visada kartodavome: „Ir tai praeis, ir tai praeis.“ Visi tie sunkumai praėjo, bet dabar jau suprantu, kad kartu praėjo ir pats laikas, todėl norisi pasakyti: žiūrėk, kaip jis bėga. Daug greičiau, nei kada nors galvojai.“

REKLAMA

Visuomenės spaudimas ir socialiniai tinklai

A. Landsbergienė griežtai kritikavo šiuolaikinę tendenciją teisti ir mokyti kitus, kaip reikia auginti vaikus. Mokslininkai, kurie gilinasi į socialinius mokslus, retai būna kategoriški ir dažniausiai vartoja frazes „priklauso“ arba „nėra vienareikšmiška“.

„Kuo daugiau žinai, tuo labiau supranti, kiek daug dar nežinai. Ir tada pradedi labai bijoti intelektualiai duoti prastą patarimą – nepažinodamas tos šeimos, nedalyvaudamas jų kasdienybėje. Teisimo, ypač dabar, auginantiems mažus vaikus tėvams, yra labai daug. Kai kas nors pradeda teisti mamą su mažu vaiku – ypač mamą – man norisi atsistoti ir ginčytis“, – teigė moteris.

REKLAMA

Tačiau socialiniuose tinkluose pastebimas priešingas reiškinys – kuo mažiau žmogus žino, tuo garsiau jis reiškia savo nuomonę:

„Socialiniai tinklai davė platformą, ir visi lipa ant tos bačkos. Kuo mažiau žmogus žino, tuo dažniau ir garsiau rėkia. Visame šiame triukšme labiausiai išsigandusi ir lieka mama. Savo knygomis labai noriu pasakyti: žiūrėk, tu darai pakankamai. Neklausyk, ką visi rėkia, nes tai ne jų šeima, ne jų vaikas ir ne jų situacija. Atsistokite ir pasižiūrėkite į save prieš teisdami kitus.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Autorė rėmėsi psichoanalitiko Donaldo Winnicott'o koncepcija apie „pakankamai gerą mamą“. Tėvai neturi būti 100 proc. tobuli visą laiką. Kai vaikai mato netobulus tėvus, jie mokosi pažinti platesnį gyvenimo spektrą ir realybę.

Komentuodama populiariąsias teorijas, A. Landsbergienė paminėjo, kad radikalios prieraišiosios tėvystės apraiškos dažnai žlunga susidūrus su realybe ir auginant daugiau nei vieną vaiką.

REKLAMA

Populiariausias tėvų klausimas: kada leisti vaiką į darželį?

Per 30 metų darbo su ikimokyklinukais patirtį A. Landsbergienė išskyrė vieną klausimą lyderį, kurį tėvai užduoda dažniausiai: Kada išleisti vaiką į darželį?

„Mano atsakymas yra labai paprastas: kai tėvai yra pasiruošę. Vaikas bus pasiruošęs tada, kada jūs būsite pasiruošę. Suaugęs žmogus turi užduoti toną ir priimti sprendimą. Dabar labai dažnai ateina tėvai ir sako: „Mūsų vaikas spręs, kurį darželį pasirinkti.“ Negalima! Tiesiog raudona vėliava ir visos sirenos kaukia atiduoti tokį sprendimą vaikui, kuris tik 30 mėnesių gyveno šiame pasaulyje. Tai yra per didelė našta ir atsakomybė“, – patarimu dalijosi moteris.

REKLAMA

Svarbiausia priežastis, kodėl pirmi turi pasiruošti tėvai – vaiko gebėjimas nepriekaištingai skaityti tėvų kūno kalbą ir emocijas. Jei mama atiduoda vaiką drebančiu balsu, ašaromis akyse ir apimta panikos, vaikas jaučia grėsmę ir jo adaptacija tampa ilga bei sudėtinga.

„Jei mama atiduoda vaiką apimta visiškos panikos, drebančiu balsu, su širdies permušinėjimais ir ašaromis akyse – vaikas tiesiog bando išlikti gyvas! Jis juk mato, kad jo mama, šiaip linksma moteris, staiga panikuoja. Todėl ir jo adaptacija tampa ilgesnė bei sudėtingesnė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kai matau tokią įsitempusią mamą, mano rekomendacija paprasta: atsisveikinkite namuose, o į darželį tegul veda tėtis. Tėtis ateina atsipalaidavęs ir sako: „Eik, eik, viskas bus gerai.“ Ir vaikas adaptuojasi ne prie darželio, o prie ramaus tėčio“, – patarimu dalijosi A. Landsbergienė.

Skaitymas vaikams – ne prabanga, o higiena

A. Landsbergienė įvardijo vieną pagrindinių „raudonų vėliavų“ tėvystėje – kai tėvai pareiškia neturintys laiko skaityti vaikams.

REKLAMA

„Aš klausiu tėvų: o valgyti laiko turite? Nusiprausti, dantis išsivalyti laiko turite? Skaitymas ikimokykliniame amžiuje yra higienos dalykas, o ne prabanga“ – užtikrintai sako A. Landsbergienė.

Autorė atkreipė dėmesį į susirūpinimą keliančius tyrimus – Jungtinės Karalystės apklausa parodė vis mažiau jaunų tėvų skaito vaikams, nes teigia, kad vaikų knygos jiems patiems yra „nuobodžios“.

REKLAMA

Autorė pabrėžia, kad tėvystė visų pirma yra atsakomybė ir pareiga, o ne vien asmeninis malonumas:

„Šitoje situacijoje ne tau turi būti įdomu ir linksma, o tavo vaikui. Tu jau užaugai, turi savo vaiką. Turime sugrąžinti į tėvystę supratimą, kad tėvystė yra atsakomybė ir pareiga. Šiandien mes per mažai apie tai kalbame, nes šiandien ir darbas turi būti malonumas, ir tėvystė malonumas. Bet tėvystė yra ir atsakomybė.“

REKLAMA
REKLAMA

Ankstyvi rytai Belgijoje

Taip pat edukologė paminėjo tyrimus, paneigiančius mitą, jog įsitraukę tėvai pavargsta ir nebesipriešina demografinei krizei. Priešingai – įsitraukę tėvai patiria didesnę pilnatvę ir dažniau renkasi turėti gausesnes šeimas.

Prisiminusi savo šeimos gyvenimą Belgijoje, ji pasakojo, kaip keltis 4.30 val. ryto ir tepti maisto dėžutes išvykoms su keturiais vaikais būdavo ne kančia, o abipusis džiaugsmas. 

Tuometinis intensyvus gyvenimo ritmas reikalavo didžiulių pastangų, tačiau nenešė jokios kančios:

„Kai mūsų vaikai buvo maži, ketverius metus gyvenome Belgijoje. Kiekvieną savaitgalį prisigalvodavome, kur važiuosime, ką darysime. Ir tai mus ištempdavo iš namų, išversdavo iš lovos. Važiuodavome kartu su vaikais, nes žinojome, kad jiems kur kas smagiau parkai, gyvūnai, nauji atradimai. Atsikeldavau 4.30 val. ryto, kad paruoščiau vaikams maisto dėžutes – vėliau kur nors pasiklodavome pledą, atsidarydavome tas dėžutes ir valgydavome. Niekada neatrodė, kad mirštu iš nuovargio ar kad visko per daug.

Būdavo ir sunkesnių dienų ar etapų, bet dažniausiai – nepaprastai smagu. Dabar vaikai tai prisimena ir sako: „Mes visą laiką kažką darydavome, visą laiką kažkur važiuodavome.“ Šias išvykas prisimename kaip didžiulį džiaugsmą – abipusį, tiek vaikų, tiek tėvų.“

REKLAMA

Kaip užauginti savarankišką vaiką?

Viena svarbiausių knygos temų – vykdomosios funkcijos. Paprastai kalbant, tai yra vaiko gebėjimas:

  • Spręsti iškylančias problemas;
  • Mąstyti kritiškai ir apibendrinti informaciją;
  • Mąstyti apie patį mąstymo procesą (metakognicija).

Auksinė ugdymo taisyklė – nedaryk už vaiką to, ką jis jau gali padaryti pats.

A. Landsbergienė pabrėžia, kad nuo 3 metų amžiaus vaikas jau gali turėti savo savarankiškus namų ruošos darbus, pavyzdžiui, rūšiuoti šiukšles ar tvarkyti žaislus.

Prisimindama, kaip nuo trejų metų mokė vaikus atlikti namų ruošos darbus, A. Landsbergienė papasakojo apie savo mažiausios dukros užduotį:

„Kai mūsų mažiausiai dukrai buvo treji, jos namų ruošos darbas buvo rūšiuoti šiukšles. Kadangi šalia namų nebuvo rūšiavimo konteinerių, iš Antakalnio važiuodavome prie Vaikų ir jaunimo centro – tik ten buvo artimiausi konteineriai. Važiuodavau kartu ir ją pakeldavau, kad pati išmestų kiekvieną daiktą. Ar tai reikalauja laiko? Taip. Pastangų? Taip. Tada mažiausia dukra pasakė, kad užaugusi bus valytoja. Paklausiau: „O ką tu valysi?“ Ji atsakė: „Žemę. Nes ne visi žmonės valo, tai aš ją valysiu.“

Tėvai turi susitaikyti su tuo, kad namai neatrodys tobulai tvarkingi, kol vaikui nesueis 11–12 metų. Jei tėvai praleido šį etapą ir bando įtraukti jau 12-metį paauglį, būtina pradėti nuo pokalbio, jog namai priklauso visiems bendrai, o tėvai nėra tarnai.

REKLAMA

Atsakydama į klausimą, kas užaugina sėkmingą ir realizuotą žmogų, A. Landsbergienė išskyrė trijų veiksnių dermę:

  • Genai (33 proc.): įgimti talentai ir polinkiai.
  • Aplinka (33 proc.): tėvų palaikymas, ugdymo galimybės ir sąlygos.
  • Pats žmogus ir vidinė motyvacija (33 proc.): ugnelė ir noras dirbti bei stengtis tuomet, kai niekas neprašo.
  • 1 proc. lemia tiesiog aplinkybės bei sėkmė.

Pavyzdžiais autorė iliustravo, kad už bet kokio išskirtinio talento visada slypi tūkstančiai darbo valandų.

Svarbiausia – meilė

Paprašyta įvardyti vieną svarbiausią žodį tėvystėje, A. Landsbergienė be dvejonių atsakė: meilė. Vaikui gyvybiškai būtina jaustis mylimam ir priimtam tokiam, koks jis yra, bent vieno ar dviejų artimiausių žmonių.

Tačiau autorė pabrėžė, kad jos tikslas nėra užauginti „laimingus“ vaikus:

„Laimė yra pats nepastoviausias dalykas pasaulyje. Aš noriu užauginti vaikus, kurie turi įgūdžius susikurti savo laimę. Mes esame kaip IKEA, kuri duoda vaikui įrankius, o jis pats susirenka savo laimės stalą“, – dalijosi ji. 

Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.

REKLAMA
Iš akių matosi, kad geri žmonės, tikri šalies patriotai, atėjus sunkiems Lietuvos žmonėms laikams, savo noru pasiruošę pasidalinti sąžiningai uždirbtais turtais. O atėjus diena X, kada šalį užpuls okupantų ordos, šitos gražios šeimynos vaikučiai, taipogi savo noru, eis į pirmas fronto linijas mylimos Tėvynės ginti.
kas jie tokie Lietuvai ? Gudrus verslininkai prisiplese pinigu pabege is Lietuvos kaip premjeras šimenas ? Kai partijos pirmininkas su seima bega nuo karo i kita sali, tai jau šlyksti isdavyste.
Šita išskirtinė,,Dievo saugoma" šeima kone per naktį tapo stambiais milijonieriais, tada pardavė ugdymo verslą rusų konsernui, o dabar moko mus kaip reikia edukuoti ir ugdyti vaikus. Baikite tyčiotis iš mūsų visų su užsakytais straipsniais, susipirkę nekilnojamą turtą toli nuo Lietuvos kad nereikėtų karo atvėju prarasti tai ką ,,susiveikė" būdami valdžioje, dabar nori susigrąžinti patriotiškos šeimos įvaizdį. Nebūkite naivūs ponai landzbergiai, šita vaikiška apgaulė nišdegs, netikime jūsų ,,nuoširdumu".
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų