Žiniasklaidai surengtame interviu S. Stricklandas neslėpė paniekos savo būsimam varžovui. Paklaustas, ar bando įlįsti oponentui į galvą, amerikietis atšovė, jog tiesiog gina gyvūnų teises.
„Ne, žmogau. Neturiu nieko prieš šį vyruką. Bandau gauti PETA rėmimą. Stengiuosi būti ožkų, ūkio gyvūnų, kurie neturi balso, advokatu, – ironizavo kovotojas. – Jei tai lenda jam į galvą, tai jau jo problema.“
Tęsdamas mintį apie neapykantą čempionui, S. Stricklandas pabrėžė, kad Ch. Čimajevas jam tiesiog nekelia pagarbos dėl savo praeities ir ryšių su diktatoriais.
„Net nežinau, ar jo nemėgstu. Kad kažko nemėgtum, tas žmogus turi turėti kažkokio turinio. Ch. Čimajevas yra tiesiog šūdžius. Ką mes apie jį žinome? Jo šeima palieka tą siaubingą vietą, kur žudomi ir į kalėjimus sodinami žmonės. Išvyksta į Švediją. Tada jis grįžta į tą pačią siaubingą vietą ir pradeda pataikauti diktatoriui, – rėžė pretendentas į titulą. – Tai yra istorija, kurią mes visi žinome, aš nemeluoju. Jis grįžta į tą siaubingą vietą, pataikauja diktatoriui, o šis sako: „Žinai ką? Noriu, kad mano vaikas tave priverstų pasiduoti. Štai tau „G-Wagon“ automobilis. Noriu to, noriu ano.“ Tada Čimajevas vėl turi bėgti į kitą šalį. Taigi, nėra taip, kad jo nemėgstu. Tiesiog žiūriu į jį kaip į šunį. Nenoriu įžeisti šunų, man jie patinka, bet... Galbūt tarakonas. Nors taip, žiurkė. Jis pripratęs prie šio termino.“
Reaguodamas į varžovo komentarus, esą jis yra tik kovą parduoti bandantis cirko klounas, S. Stricklandas atkirto, kad be jo šis turnyras niekam nerūpėtų.
„Aš viską sakau rimtai. Tiesiog atpasakoju istoriją ir faktus. Kalbant apie cirko klouną, bandantį parduoti kovas – ačiū Dievui, kad UFC turi mane, – teigė amerikietis. – Įsivaizduokite, jei aš nebūčiau gavęs šios kovos, o ją gautų Nassourdine'as Imavovas. Kam rūpėtų du idiotai? Niekam tai neįdomu. Ar norėtumėte žiūrėti Nassourdine'o ir Čimajevo kovą? Tikrai ne. Jie abu eitų ant maldos kilimėlio, o aš tuo tarpu valgyčiau šoninę. Niekam jie nerūpi. Būk laimingas, Čimajevai, aš uždirbu tau pinigus, tu teroriste.“
Dėl padidėjusios įtampos vestibiulyje budi policija, tačiau S. Stricklandas įsitikinęs, kad apsauga yra perteklinė, nes čempionas vienas niekada nepultų.
„Manau, kad apsauga yra perteklinė ir nelabai reikalinga. Bet pagalvokite, kiek pinigų UFC uždirba ir išleidžia šiai kovai? Jei aš ir Čimajevas susikibsime... Nors Čimajevas su manimi nesimuš, nebent atsiųs vieną iš savo dešimties draugų, – svarstė S. Stricklandas. – UFC rizikuoja prarasti labai daug pinigų. Bet vėlgi, grįžtame prie Čimajevo – jis neturi jokio orumo. Kada gyvenime esate girdėję mane sakant, kad aš jus užpulsiu, mano draugai jus užpuls, mano religija jus užpuls ar panašiai? Žmogau, tu elgiesi kaip bailys. Todėl ir nenorėjau sakyti, kad esi kaip šuo. Niekada to nesakyčiau. Jei turiu su kuo nors problemų, ar manote, kad mano fanai jus užpultų? Ne, nes mano fanai turi orumo. Jie yra vyrai. Skirtingai nei tu, trečiojo pasaulio šunie.“
Paklaustas, kas nutiktų, jei jie atsidurtų viename kambaryje, amerikietis nupiešė aiškų scenarijų.
„Jis nesimuš. Kada esate matę Čimajevą ką nors darantį? Jis tam turi savo penkis berniukus. Čimajevas pats nieko nedarys, – tvirtino kovotojas. – Aš esu orumo turintis vyras, todėl tiesiog pasakyčiau: „Sveikas. Pasimatysime šeštadienį.“ Jis, būdamas šuo, tikriausiai pasakytų ką nors kvailo, o aš atsakyčiau: „Gerai, Čimajevai, varom, tu kale.“ Tada jis išbėgtų pro duris ir pasikviestų visus savo čečėnų pakalikus. Kodėl? Nes jis yra šuo.“
S. Stricklandas pabrėžė, kad jam nereikia didelės komandos, kad jaustųsi saugus.
„Nes aš esu vyras. Esu suaugęs vyras. Esu amerikietis. Aš nevaikštau su gauja, nes nesu išsigandęs bailys, – rėžė jis. – Galiu paskambinti Čimajevui dabar pat ir susitiksime automobilių stovėjimo aikštelėje. Ir žinote ką? Aš ten būsiu vienas. O tu ten būsi su trisdešimčia vyrukų. Kodėl? Nes net jei savo širdyje, Čimajevai, galvoji, kad mane įveiktum, žinai, jog yra tikimybė. Yra tikimybė, kad aš tave parblokšiu ant žemės ir atimsiu tau gyvybę. Tu tai žinai. Tas mažas bailys tavo viduje niekada neleis tau sukaupti vyriškumo ir stoti į kovą su manimi. Tu pasikviesi savo pakalikus. Atsivesi savo trisdešimt čečėnų. Slėpsiesi už savo religijos. Tu tiesiog esi minkštas žmogus.“
Dėl galimos akistatos prieš kovą amerikietis išliko skeptiškas.
„Aš esu suaugęs vyras. Mes galime patylėti ir dvi sekundes pažiūrėti vienas kitam į akis, bet šis vyrukas yra šuo. Nežinau, – abejojo S. Stricklandas. – Pasakysiu taip: jei jis neturės dešimties savo draugų, viskas turėtų būti gerai. Jei jis atsives dešimt savo draugų iš Čečėnijos, gerai nebus.“
Konfliktas tarp šių kovotojų prasidėjo dar treniruočių salėje. S. Stricklandas prisiminė incidentą, kai teko sudrausminti Ch. Čimajevą dėl agresyvaus elgesio su silpnesniais partneriais.
„Žinote, kame reikalas? Man rūpi mano treniruočių partneriai. Kalbame apie vaikinus, kurie kartu su manimi lieja kraują. Kai man reikia, kad jie pabūtų kriaušėmis ir gautų į kaulus, aš vis tiek jais rūpinuosi, – aiškino amerikietis. – Kai ateina kažkoks vyrukas iš šalies, pasirenka žemesnio lygio kovotojus ir juos daužo, nors net nėra vienas iš mūsų... Jei treneris nieko nedaro, aš turiu pasakyti: „Sustok, tu negali taip elgtis“. Yra vaikinų, su kuriais gali sparinguotis kietai, ir yra tokių, su kuriais turi elgtis gražiai. Jei nori kietos kovos, mes turime tam tinkamų vyrukų. Bet vien todėl, kad tas vaikinas yra žemesnis ir kairiarankis, nereiškia, kad gali jį tiesiog sumušti.“
Anot pretendento, po šios pastabos čempionas parodė savo tikrąjį veidą.
„Čimajevas yra kaip tas šuo, kuriuo negali pasitikėti. Gali jį paglostyti, kartais jis būna geras, bet vis tiek galvoji, kad vieną dieną jis tau įkąs. Jis yra nepatikimas šuo, – pasakojo S. Stricklandas. – Pateiksiu pavyzdį. Mes lengvai sparinguojamės, o jis bando mane nokautuoti. Aš jam pralieju kraują, nors dirbu lengvai, tiesiog judu ir smūgiuoju. Likus minutei net sustojau ir pasakiau: „Žmogau, mes tik apšylame. Tai apšilimo raundas“. Jis tai priėmė kaip įžeidimą ir pradėjo elgtis kaip tas nepatikimas šuo. Tada aš pasakiau: „Žinai ką? Tiek to. Eisime penkis raundus narve. Nori kietos kovos? Susitiksime narve“. Jis sutiko. Prasideda raundai, o aš stoviu ir dairausi kaip bjauri mergina vakarėlyje. Kur dingo Čimajevas? O jis narve daužo mažesnį vyruką. Būtent tai ir išprovokavo tą situaciją. Bet, dienos pabaigoje, Čimajevas moka kovoti. Mes nesakome, kad jis nemoka. Jis yra pasaulio čempionas, laimėjęs daug kovų. Mano problema su juo ne ta, kad jis nemoka kovoti. Jis tiesiog nėra vyras.“
Interviu metu S. Stricklandas nepraleido progos įgelti ir kitiems kovotojams. Penktąjį reitingo numerį turintis Brendanas Allenas neseniai išplūdo amerikietį, tačiau šis atsakė su kaupu.
„O, ačiū. Pažiūrėkite į šitą. Tu net barzdos negali užsiauginti, sėdi čia ir kalbi nesąmones. Pažiūrėk į save. Ant mano sėklidžių daugiau plaukų nei ant tavo veido, – juokėsi S. Stricklandas, vėliau pridūręs, kad iš tiesų prisižiūri higieną. – Tiesą sakant, aš ten viską nusiskutęs, reikia prisižiūrėti. Grįžtant prie Brendano Alleno – jis yra visiškas nevykėlis. Ant savo visureigio jis užsiklijavęs „Instagram“ slapyvardį. Aš jį įveikiau priėmęs kovą per trumpą laiką. Chrisas Curtisas jį įveikė du kartus per trumpą laiką, nors ir buvo apvogtas rasistų teisėjų. Brendanai, leisk man pasakyti, kodėl tu esi toks kvailas. Pavadinti tave kvailiu yra komplimentas. Tavo reitingas yra penktas. Mano bičiulis Edmenas tuoj tave įveiks. Tu esi penktas reitinge, kalbi apie kovą dėl titulo, bet eini treniruotis su dabartiniu čempionu ir visas pasaulis mato, kaip jis tave daužo vėl ir vėl. Viskas, ką žinome apie tavo treniruočių stovyklą, yra tai, kad Čimajevas spardo tau užpakalį. Tu niekada nekovosi dėl diržo. Jei nori mano patarimo – nustok treniruotis su čempionu. O jei jau treniruojiesi su juo, neleisk jam tavęs daužyti ištisas savaites, tu idiote.“
Kliuvo ir buvusiam varžovui Robertui Whittakeriui, kuris prognozavo lengvą Ch. Čimajevo pergalę.
„Robertas Whittakeris yra vakarėlių gadintojas. Šiuo metu jam geriau tiesiog patylėti, – teigė amerikietis. – Jis pralaimėjo pirmajame raunde. Ar tai buvo po trisdešimties sekundžių nuo veido laužimo? Taip, žmogau. Tu pralaimėjai nuo veido laužimo. Velniop tave, Robertai. Nors, tiesą sakant, man Robertas Whittakeris visai patinka. Tikrai geras vyras, bet velniop jį.“
Paklaustas apie Conoro McGregoro žinutę, kurioje airis teigė nekantraujantis pamatyti kovą dėl jo būsimo titulo, S. Stricklandas nestokojo sarkazmo.
„Jis tikriausiai prisivartojęs steroidų. Nežinau, man patinka Conoras. Žinote, tas svorių kabinimas ant savo pasididžiavimo... Man tai patiko, – šaipėsi kovotojas. – Nors, vėlgi, tu kabini svorį ant savo pasididžiavimo. Ar jis buvo sugadintas? Aš nežiūrėjau. Ar jis tikrai laikė tą svorį? Pagarba jam. Bet man keisčiausia – kaip, tavo manymu, tai padės tau gauti moterų? Ar tai tikrai suveiktų kaip Conoro McGregoro kabinimo frazė? Tikrai ne.“
Visgi, galimybė pasiekti C. McGregoro superžvaigždės lygį amerikiečiui pasirodė viliojanti.
„O taip. Conoras yra vyras. Turi pavartoti kokaino, pasilinksminti su striptizo šokėjomis. Aš pasiryžęs tai padaryti, – ironizavo S. Stricklandas. – Jei norite padaryti mane Conoru, aš pasiryžęs. Sukursiu viskio prekės ženklą.“
Ruošdamasis kovai, S. Stricklandas sparinguojasi su įvairiais partneriais, įskaitant Johnny Ebleną, kuris, pasak jo, pralaimėjo tik vieną kovą dėl apmaudžios klaidos. Taip pat laukia treniruotė su Dillonu Danisu.
„Mes iš tikrųjų planuojame sparinguotis šį vakarą. Taigi, Dillonai, esi laukiamas. Tai labai juokinga. Atsivežiau savo bičiulį Johnny Ebleną. Jis yra toks geras. Jis pralaimėjo tik vieną kovą, ko neturėjo nutikti. Pabaigoje jis šiek tiek susimovė, bet taip nutinka ir geriausiems, – pasakojo S. Stricklandas. – Praėjusį kartą, kai buvome čia, Dillonas Danisas ketino ateiti sparinguotis. Aš pasakiau: „Žmogau, nebūk malonus Dillonui.“ Tada jis pradėjo kalbėti nesąmones. Dillonas Danisas atėjo ir sako: „Palauk, Johnny, aš internete ir aš gyvai esu du skirtingi žmonės.“ Johnny yra geras vyrukas, todėl nusprendė būti malonus – tiesiog smūgiuoti ir judėti. Bet tada Dillonas Danisas vėl pradėjo jam kalbėti nesąmones. Taigi, Dillonai, mes šį vakarą sparinguojamės. Jei nori revanšo, žmogau, mes sparuosimės.“
Paklaustas, ar treniruotės su sunkiasvoriu Alexu Pereira padėjo pasiruošti šiai kovai, amerikietis atsakė neigiamai.
„Tikrai ne, – nukirto jis, tačiau negailėjo pagyrų brazilui. – Alexas turi gerą smakrą. Jis tiesiog leidžia tau jį mušti, mušti ir laukia, kol galės paleisti savo kairįjį kablį. Ne, man tai nepadėjo nė trupučio. Bet manau, kad pamatysite, kaip jis įeis į istoriją ir taps triskart čempionu. Aš tai garantuoju.“
S. Stricklandas taip pat pakomentavo interneto asmenybių elgesį. Žinomas transliuotojas Adinas Rossas susilažino iš 50 tūkstančių dolerių su Armanu Crukijanu, kad amerikietis nugalės Ch. Čimajevą.
„Kiek pinigų turi šis mažas „TikTok“ veikėjas. Jis net negalvoja apie 50 tūkstančių dolerių, jam tai niekis. Bet, tiesą sakant, man patinka Adinas. Bendraujant su juo ir dalyvaujant jo transliacijose, supratau, koks šlamštas yra tos transliacijos, – atviravo kovotojas. – Šie vaikinai tiesiog išsiurbia tavo sielą. „Kas gero, pokalbių kambary? Kuo norite, kad šiandien būčiau?“. Transliacijos yra pats blogiausias dalykas pasaulyje. Niekada to nedarykite, vaikinai. Nesvarbu, kiek pinigų siūlo, niekada to nedarykite.“
Nors palaikymas džiugina, S. Stricklandas gaili tokių žmonių.
„Adinas yra kietas vyrukas, bet jam trūksta gilumo ir charakterio. Taip jau nutinka, kai kasdien atsibudęs turi klausti kitų, kuo jie nori, kad tu būtum. Tas vaikas net nemoka važiuoti dviračiu. Jis neturi jokio pagrindo, jokio ryšio su realybe, – teigė amerikietis. – Man jo nuoširdžiai gaila. Jis yra vienas iš tų žmonių, kurie gali turėti visus pasaulio pinigus, viską, ko tik užsigeidžia, bet tu pagalvoji: „Žmogau, jei man reikėtų būti tavimi, jausčiausi labai blogai“. Man patinka šis vaikas, bet jam reikėtų atsitraukti nuo transliacijų. Jis jau turi pakankamai pinigų.“
Prabilęs apie asmeninius išgyvenimus ir motyvaciją, S. Stricklandas neslėpė, kad pagrindinis variklis yra finansai.
„Visada viskas dėl pinigų. Bet, vėlgi, aš mėgstu kovoti. Ką dar aš galėčiau daryti? Pagalvoju apie savo gyvenimą – ką daryčiau, jei nebūčiau kovotojas? – retoriškai klausė jis. – Neturiu vidurinės mokyklos diplomo, turiu teistumą, į kariuomenę stoti negaliu. Gyvenime nėra nieko kito, kam būčiau tinkamas. Tai tiesiog geriausias darbas pasaulyje.“
Kovotojas taip pat prisiminė baisiausią karjeros traumą, patirtą prieš dvikovą su Dricusu Du Plessiu, kai važinėdamas su Axeliu Hodgesu susilaužė mentę.
„Tikriausiai paskutinė. Prieš kovą su Dricusu lūžo mentė. Tai buvo labai kvaila. Važinėjau su Axeliu Hodgesu (motokroso atstovas, – aut. past.), per stipriai nuspaudžiau priekinį stabdį ir rėžiausi petimi į žemę. Lūžo mentė, – pasakojo S. Stricklandas. – Sunkiausia dėl šios traumos buvo tai, kad negalėjau pakelti rankos. Juokinga, kai kovoje jis pataiko tris smūgius koja į galvą, ir visi stebisi: „Kaip Seanas praleidžia tokius smūgius?“. O mano ranka tiesiog nekyla. Tai turbūt buvo pati baisiausia trauma. Bet ne tik dėl skausmo. Skausmas yra niekis, palyginti su psichologiniu aspektu, kai treniruočių stovykloje kasdien gauni į kaulus ir turi sau kartoti, kad viskas gerai. Kad kai užsidegs šviesos, viską pamirši, adrenalinas užkils ir nieko nepajusi. Taip ir buvo.“
Šią traumą jis nuslėpė net nuo savo trenerio Erico, kas sukėlė įtampą jų santykiuose.
„Mūsų su Ericu santykiai yra dvejopi. Pasakysiu taktiškai: jei niekada nesikovėte ar nebuvote salėje, jūs to nesuprasite. Lygiai taip pat aš nesuprantu, ką išgyvena Maxxas Crosby žaisdamas (amerikietišką, – aut. past.) futbolą. Ericas yra geras treneris, puikus smūgiavimo specialistas, bet jei niekada nesikovėte, tiesiog nesuprantate, – aiškino amerikietis. – Po tos kovos mes su Ericu gerai pasikalbėjome. Aš turėjau lūžusią ranką ir jam to net nesakiau. Ericas manęs paklausė: „Žmogau, kodėl man nepasakei, kad tavo ranka lūžusi?“ O koks skirtumas? Vis tiek ketinau kovoti. Manau, Ericas jautėsi šiek tiek išduotas, nes aš nedaugiažodžiauju ir nemėgstu pasakoti žmonėms apie savo problemas. Jis tikriausiai nusiminė, kad ėjau į titulinę kovą lūžusia ranka, o jis apie tai nieko nežinojo. Natūralu, kad treneris nori žinoti tokius dalykus. Štai ir viskas. Esu iš tų žmonių, kurie prikalba tiek beprotiškų dalykų, kad vėliau atsigręžęs galvoju, ar tikrai tai pasakiau. Visi mes kažką pasakome, visi pasiduodame emocijoms, ir yra, kaip yra. Kai esi suaugęs vyras, o ne mažas vaikas, tiesiog tai pamiršti ir judi toliau.“
Paklaustas, ar po šio pokalbio tapo atviresnis, S. Stricklandas buvo kategoriškas.
„Ne. Dieve, ne. Aš nekalbu apie savo problemas. Net jei galvočiau apie savižudybę, jūs niekada to nesužinotumėte, – rėžė jis. – Žinote, kaip sužinotumėte? Mano lubose atsirastų kulkos skylė. Iki tol niekada to nesužinotumėte.“
Visgi, kovotojas pripažįsta, kad kartais jo žodžiai peržengia ribas.
„Tiesiog tokiomis intensyviomis, emocingomis akimirkomis suaugęs vyras turėtų tiesiog patylėti. Aš taip pat. Nors ne visada, man patinka prajuokinti žmones, – prisipažino S. Stricklandas. – Turiu šiek tiek atsitraukti, galbūt priėjau per arti su ta savo didele nosimi. Visada man tai priminkite.“
Baigdamas interviu ir paklaustas, ar po kovos parodys pagarbą varžovui, amerikietis liko ištikimas sau.
„Nežinau. Manau, kas pasakyta, tas pasakyta, ir to atšaukti neįmanoma, – užbaigė jis. – Bet tai, ką sakiau, yra faktai. Istorija įrašo tai, kas tu esi ir ką padarei.“
Lietuvos komandų atrankas į UEFA turnyrus stebėkite specialiame futbolo transliacijų polapyje. Daugiau skaitykite futbolo naujienų skiltyje.
