Šalyje susiklosčiusią ekonominę situaciją jau spėta pavadinti iššūkių laikotarpiu. Didėjantis įmonių bankrotų skaičius rodo, kad šalies verslas nėra pasirengęs išlikti esant ekstremaliai situacijai, rašo „Lietuvos žinios“.
Įmonių bankroto priežasčių išskiriama nemažai. Tai ir didėjanti konkurencija, ir apyvartinių lėšų trūkumas, ir neišvengiama būtinybė skirti lėšų naujoms technologijoms diegti, ir Azijos šalių produkcijos įtaka, ir nesugebėjimas prisitaikyti prie kintančių rinkos sąlygų.
Tačiau smulkieji verslininkai linkę manyti, kad šiuo metu labiausiai jiems koją kiša valstybės vykdoma politika, kuri remiasi ne sudėtimi ir daugyba, o atimtimi ir dalyba.
Neišsilaiko smulkios įmonės
Kaip LŽ sakė Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos Įmonių veiklos analizės skyriaus vedėja Rita Šniukienė, nors ir nedaug, tačiau šiemet, palyginti su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, įmonių bankroto skaičius padidėjo.
Tuo tarpu nuo 2006 metų taip pat buvo matomos bankrotų mažėjimo tendencijos.
„Nuo 1993 metų iki šios savaitės bankroto procesas buvo inicijuotas 6115 įmonių, iš kurių 4951 įmonėje bankroto procesas baigtas, o 1164 įmonėse vis dar vykdomas. Šiemet iš visų bankrutavusių įmonių 38,5 proc. sudarė prekybos įmonės, 29,5 proc. - perdirbamosios gamybos. Šiemet daugiausia bankroto bylų iškelta didžiosiose šalies apskrityse“, - sakė R.Šniukienė.
Jos turimais duomenimis, Vilniaus apskrityje šiuo metu bankrutuoja 55 įmonės, Kauno - 48, Šiaulių - 43, Klaipėdos - 41 įmonė.
„Pastaraisiais metais pradėtų bankrotų skaičius mažėjo, daugiau bankroto procesų inicijuota smulkioms įmonėms, apie 80-90 proc., kuriose prieš prasidedant bankroto procesui dirbo iki 9 darbuotojų, ir jos turėjo nedaug turto. Šiemet pradėtų bankroto procesų skaičius šiek tiek padidėjo, tačiau, manau, galima daryti prielaidą, kad šiandienė bankroto situacija Lietuvoje yra stabili“, - pabrėžė pašnekovė.
Verslininkai nejunta palaikymo
Praėję metai parodė, kad bankrotų skaičius šalyje sumažėjo beveik visose ekonominės veiklos srityse. Tačiau šiemet verslininkai ir patys neslepia, kad verslo rizika yra padidėjusi.
Kaip LŽ pažymėjo Kauno regiono smulkių ir vidutinių verslininkų asociacijos direktorius Giedrius Romeika, šiais metais iš bankrotų administratorių jau gautas antras pranešimas apie pradėtas šios asociacijos narių bankroto procedūras, o tai iki šiol pasitaikydavo itin retai.
„Taip jau susiklostė, kad smulkusis verslas dažniausiai vykdomas paslaugų ir prekybos verslo srityse, o šios sritys šalyje yra labiausiai pažeidžiamos. Pastarųjų metų tendencijos ekonomikos srityje rodo, kad labiau proteguojamas stambesnis verslas, į Lietuvą apsimoka atsivežti kapitalo. Tačiau smulkiajam verslui tai neaktualu, nes jo didžiąją sąnaudų dalį sudaro žmogiškieji ištekliai. Ir esant dabartinei ekonominei situacijai kai kurie smulkieji verslininkai išties yra atsidūrę prie bankroto ribos. Prie to itin prisidėjo ir šalies valdžia. Brangus darbo jėgos apmokestinimas tam turėjo labai daug įtakos“, - pažymėjo G.Romeika.
Anot jo, didesnės įmonės išlaidos darbuotojų atlyginimams sudaro 10-15 proc., tuo tarpu smulkiojo verslo - 70-80 procentų.
„Padėtis rinkoje ir taip yra įtempta, o valstybė dar įpila žibalo į ugnį“, - neslėpė nepasitenkinimo Verslininkų asociacijos direktorius.
Išsivysčiusiose ekonomikos šalyse smulkusis verslas yra šiuolaikinės valstybės saugumo garantas, o mūsų valstybėje su juo mėginama kaip įmanoma susidoroti“, - piktinosi G.Romeika.
