„Atsibudau ryte ir negalėjau patikėti – mano taip ilgai auginta ir puoselėta veja visa išrausta. Buvau įdėjusi tiek daug darbo. Dabar ji atrodo atrodo siaubingai, reikės iš naujo vėl viską atsodinti.
Jokių garsų naktį negirdėjo
Labai gaila laiko ir darbo, kurį buvau įdėjusi į sodybos aplinkos gražinimą. Išrausta ne viena vieta, o beveik visas sklypas. Labai apmaudu“, – nusivylimu dalinasi Ilona.
Moteris tikina, kad naktį negirdėjo jokių garsų, sklindančių iš kiemo: „Net šunys nelojo“. Šernai pasidarbavo labai tyliai. Į sodybą jie galėjo patekti laisvai, nes sodas nebuvo aptvertas jokia tvora, todėl šernai galėjo laisvai patekti į teritoriją ir prikrėsti aibių.
Tai ne pirmas kartas šiais metais
Tai jau ne pirmas toks įvykis šiais metais pamaryje. Prieš dvi savaites tv3.lt redakcijai nusiaubta sodyba taip pat skundėsi sodų bendrijos, įsikūrusios pajūryje „Dituva“ gyventojai. Tada šernai ne tik išrausė žmonių sklypus, tačiau pasidarbavo ir taip, kad kai kuriais tarp namų esančiais keliais sodininkai nebegalėjo ne tik pravažiuoti mašinomis, bet ir praeiti patys.
„Nei bulvių, nei uogų, nei obuolių“, – teigė „Dituvos“ gyventojas Gerardas. Sodų bendrijos pirmininkas pasakojo, kad šernai ten darbavosi ir pernai, bet šiemet sklypus nusiaubė kur kas stipriau. Anot vyro, pamario gyventojus terorizavo šernai suvalkiečiai.
„Čia, greičiausia, yra šernai suvalkiečiai, atėję iš Suvalkijos. Kai buvo kiaulių maras, juos stipriai ten apribojo, juos greičiausia naikino turbūt ir šernas kadangi protingas gyvūnas, socializuotas – jie gyvena gaujom, šeimom – jis patraukė į vakarus ir atsirėmė į Kuršių marias“, – pasakojo sodininkų bendrijos „Dituva“ valdybos pirmininkas Tadas Vaitkus.
Prisikviečia patys žmonės
Blogiausia, pasak pirmininko, kad kanopinius suvalkiečius dažnai prisikviečia ir patys gyventojai: „Jei žmogus yra paslėpęs savo kažkokias daržovių atliekas, kas dažnai būna, užkasa. Ypatingai vyresni žmonės daro klaidą – užkasa obuolius supuvusius, kitus vaisius, sakykim.“
Be to, soduose ir taip gausu įvairiausio augančio maisto, tad „Dituva“ šernams tarsi milžiniškas restoranas, kuriame nereikia susimokėti, juo labiau gyvybėmis. Medžiotojai aiškina, kad šaudyti šernų negali, mat šie siautėja tarp gyvenamųjų namų.
„Ten jų skaičių sureguliuoti yra labai sunku, nes tokios teritorijos kaip „Dituva“, kaip kolektyviniai sodai yra ne medžioklės plotai, o pagal medžioklės taisykles galima medžioti ne arčiau 200 metrų nuo gyvenviečių“, – sako medžiotojas Valdemaras Zakaras.
Todėl sodininkai imasi kitos gudrybės – jie jau nusipirko specialių repelentų, kuriais išteps vilnos kuodus ir taip, tikisi, šernus pavyks nubaidyti.
„Tai yra tam tikras skystis, kuris atbaido užuodimo būdu. Tai žmogaus gali būti kvapas, gali būti plėšrūnų“, – teigia sodininkų bendrijos „Dituva“ valdybos pirmininkas Tadas Vaitkus Patirtis rodo, kad tokių apsaugos priemonių prireiks iki gruodžio, bent jau pernai atšalus šernai pasitraukė. Tiesa, ar taip pasielgs ir suvalkiečiai, neaišku.
