Ar kava iš tiesų naudinga sveikatai, o gal jos geriame per daug? Specialistė sako, kad atsakymas priklauso ne tik nuo išgeriamų puodelių skaičiaus, bet ir nuo kavos rūšies, paruošimo būdo bei kiekvieno žmogaus individualaus jautrumo kofeinui.
Kavos nauda organizmui ir kas rodo, kad jos geriate per daug
Kava dažniausiai siejama su didesniu energijos lygiu ir budrumu, tačiau joje slypi kur kas daugiau nei kofeinas. Pasak gyvensenos medicinos specialistės, saikingas šio gėrimo vartojimas gali būti susijęs su mažesne kai kurių ligų rizika, tačiau svarbu žinoti ir galimus nepageidaujamus poveikius.
„Kava – malonumas ar nauda sveikatai?
Ar rytą sunkiai įsivaizduojate be kavos? O gal kartais susimąstote, kiek puodelių per dieną jau yra per daug?
Kava – vienas plačiausiai vartojamų gėrimų pasaulyje, tačiau jos poveikis organizmui nėra vien tik „kofeinas ir energija“. Kavos pupelėse yra dešimtys biologiškai aktyvių junginių, o jų poveikis priklauso ir nuo kavos rūšies, paruošimo būdo bei, žinoma, mūsų individualaus jautrumo.
Šilainių padalinio gyvensenos medicinos specialistė Eglė Minevičienė paaiškina, ką verta žinoti apie kavą, kad jos puodelis teiktų ne tik malonumą, bet ir derėtų su sveikatai palankia gyvensena.
KOFEINAS – NE VIEN BUDRUMUI
Kofeinas gali padėti išlikti budresniems, geriau susikaupti ir sumažinti nuovargio pojūtį. Tačiau jautresniems žmonėms jis gali sukelti nerimą, drebulį, širdies plakimą, trumpam padidinti kraujospūdį ar sutrikdyti miegą.
Suaugusiam sveikam žmogui rekomenduojama neviršyti 400 mg kofeino per dieną, o nėštumo metu – 200 mg.
Svarbu: kofeino kiekis puodelyje labai priklauso nuo kavos rūšies ir paruošimo būdo. Robusta pupelėse jo paprastai daugiau nei arabica.
KAVOJE SLYPI IR DAUGIAU
Polifenoliai – vieni svarbiausių kavos junginių. Jie pasižymi antioksidacinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis. Saikingas kavos vartojimas tyrimuose siejamas su mažesne kai kurių ligų, pavyzdžiui, 2 tipo cukrinio diabeto, kepenų ligų, Parkinsono ligos ir demencijų, rizika.
Įdomu tai, kad kava be kofeino taip pat išsaugo didelę dalį šių junginių, tik reikėtų rinktis pupeles, iš kurių kofeinas pašalintas natūraliais būdais (naudojant vandenį, anglies dioksidą).
O KAIP DĖL „BLOGOJO“ CHOLESTEROLIO?
Čia svarbus kavos paruošimo būdas. Nefiltruotoje kavoje – pavyzdžiui, turkiškoje ar tiesiog puodelyje užplikytoje – yra daugiau kafestolio ir kahveolio. Šios medžiagos gali didinti LDL cholesterolio kiekį.
Popierinis kavos filtras didžiąją dalį šių junginių sulaiko.
KIEK KAVOS – SAIKINGAI?
Mokslinių tyrimų apžvalgose su palankiausiu naudos ir rizikos santykiu dažniausiai siejami 2–4 puodeliai kavos per dieną. Tačiau vieno skaičiaus visiems nėra – svarbu atsižvelgti į kavos stiprumą, paruošimo būdą, savo jautrumą kofeinui, sveikatos būklę ir vartojamus vaistus.
Taigi kavos nebūtina atsisakyti vien todėl, kad rūpinatės savo sveikata. Daug svarbiau – kiek, kokią ir kaip paruoštą kavą geriame bei kaip į ją reaguoja mūsų organizmas.
O jei po kavos jaučiate nerimą, stiprų širdies plakimą ar suprastėja miegas – tai gali būti ženklas, kad jūsų organizmui jos tiesiog per daug.
Norite daugiau sužinoti apie sveiką gyvenseną ir atrasti, kokie kasdieniai įpročiai labiausiai tinka būtent Jums? Registruokitės gyvensenos medicinos specialisto konsultacijai telefonu +370 37 403900“, – „Facebook“ informacija dalijosi Kauno miesto poliklinika.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
