Sperma yra klampi, kreminė, šiek tiek gelsva ar pilkšva medžiaga, sudaryta iš spermatozoidų ir skysčio, vadinamo sėkline plazma. Kitaip tariant, spermą sudaro du atskiri komponentai: spermatozoidai ir skystis.
Spermatozoidai, sudarantys apie 1–5 proc. spermos, yra į pėdas panašios lytinės ląstelės, kuriose yra pusė genetinės informacijos, padedančios sukurti žmogaus palikuonis. Likusią dalį sudaro spermos plazmos skystis, kurį sudaro apie 80 proc. vandens.
Ar saugu nuryti?
Dažniausiai taip, spermą sudarantys komponentai yra saugūs. Ar išspjauti, ar nuryti, priklauso tik nuo jūsų ir jūsų asmeninio pasirinkimo. Prieš priimdami sprendimą įsitikinkite, kad su partneriu atvirai pasikalbėjote apie jo lytiniu keliu plintančių infekcijų statusą. Tai padės jums įvertinti bendrą rizikos lygį. Galiausiai turėtumėte daryti tik tai, kas jums patogu.
Tačiau labai retais atvejais kai kurie žmonės gali pastebėti, kad yra alergiški spermai. Tai taip pat vadinama padidėjusiu jautrumu žmogaus sėklinei plazmai. Nors šis jautrumas pasitaiko retai, jį reikėtų žinoti, jei jums pasireikštų alerginė reakcija, rašo healthline.com.
Nepaisant to, kad sperma garsėja kaip gausus baltymų šaltinis, greičiausiai turėtumėte suvalgyti galonus spermos, kad pajustumėte kokią nors naudą sveikatai.
Nors ejakuliato kiekis priklauso nuo įvairių veiksnių, pavyzdžiui, amžiaus ir sveikatos būklės, tačiau baltymai sudaro tik nedidelę jo dalį. Tai maždaug dvidešimtoji viso skysčio dalis.
Be jau minėtų spermatozoidų, baltymų ir vandens, spermoje taip pat yra įvairių kitų sudedamųjų dalių, pvz:
- cukraus – fruktozės ir gliukozės;
- natrio;
- citrato;
- cinko;
- chlorido;
- kalcio;
- pieno rūgštis;
- magnis;
- kalio;
- karbamidas.
Kitiems kyla klausimas, ar spermoje yra kalorijų. Taip, bet ne tiek daug, kaip manote. Priešingai populiariam įsitikinimui, sperma nėra labai kaloringa. Kiekviename šaukštelyje ejakuliato – vidutinis vienu metu susidarančio ejakuliato kiekis yra maždaug 5–7 kalorijos, t. y. maždaug tiek pat, kiek gabaliuke kramtomos gumos.
Svarbi tinkama apsauga
Nėra vieningo apibūdinimo, koks yra spermos skonis, nes jis gali skirtis priklausomai nuo žmogaus. Nors nėra tiesioginio ryšio, įrodančio, kad žmogaus mityba tiesiogiai veikia jo spermos skonį, yra tam tikrų įrodymų.
Yra keletas maisto produktų, dėl kurių spermos skonis gali pasikeisti arba būti mažiau rūgštus, pavyzdžiui, skonis keičiasi nuo salierų, petražolių, cinamono, muskato riešuto, ananaso, papajos, apelsinų.
Kita vertus, daugelis mano, kad didesnis kartumas gali būti susijęs su kitais maisto produktais, pavyzdžiui, česnakų, svogūnų, brokolių, kopūstų, mėsos ir pieno produktų, alkoholio, kavos.
Kol kas nėra pakankamai ištirta, ar sperma turi kokių nors sveikatai naudingų savybių. 2003 m. atlikto tyrimo metu nustatyta, kad moterims, kurios buvo veikiamos spermos ilgesnį laiką, tiek prieš nėštumą, tiek jo metu, rečiau išsivystė preeklampsija – reta nėštumo komplikacija.
Tačiau kaip ir bet kuris kitas nesaugus lytinis aktas, spermos rijimas gali kelti riziką užsikrėsti lytiškai plintančiomis infekcijomis.
Netaikant barjerinio kontracepcijos metodo, gerklę gali pažeisti bakterinės infekcijos, pavyzdžiui, gonorėja ir chlamidiozė. Dėl kontakto oda prie odos gali užsikrėsti virusinėmis infekcijomis, pavyzdžiui, herpesu.
Prieš pradėdami su partneriu bet kokius nesaugius lytinius santykius, įskaitant oralinę stimuliaciją, būtinai pasikalbėkite apie tai, kada paskutinį kartą tikrinotės arba ar manote, kad turėtumėte pasitikrinti.
