• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Būsto kainoms kylant, vis dažniau jauni žmonės susiduria su klausimu, ar savarankiškai įsigyti nuosavą būstą šiandien apskritai yra realu. Vieniems didžiausia pagalba tampa tėvų santaupos ar nupirktas butas, kiti tokios paramos nesulaukia ir būstą turi įsigyti patys. Tačiau kartu su finansine būsto problema atsiranda ir kita – psichologinė: ar tėvai iš tiesų turėtų jaustis įsipareigoję padėti savo vaikams? 

Būsto kainoms kylant, vis dažniau jauni žmonės susiduria su klausimu, ar savarankiškai įsigyti nuosavą būstą šiandien apskritai yra realu. Vieniems didžiausia pagalba tampa tėvų santaupos ar nupirktas butas, kiti tokios paramos nesulaukia ir būstą turi įsigyti patys. Tačiau kartu su finansine būsto problema atsiranda ir kita – psichologinė: ar tėvai iš tiesų turėtų jaustis įsipareigoję padėti savo vaikams? 

REKLAMA

Apie tai, iš kur kyla toks spaudimas, kaip jis veikia tėvus ir vaikus bei kodėl šeimoje apie finansinę pagalbą būtina kalbėtis, naujienų portalui tv3.lt pasakoja psichologas Gediminas Navaitis.

REKLAMA
REKLAMA

Tėvų pagalbos tikimasi ne visur

Pasak G. Navaičio, kalbant apie tėvų pagalbą vaikams svarbu nepamiršti, kad šeimų situacijos yra labai skirtingos. Vieni tėvai turi pakankamai finansinių galimybių padėti vaikams įsigyti būstą, kiti patys gyvena iš pensijos ir tokios paramos suteikti tiesiog negali.

REKLAMA

„Vienose šeimose toks spaudimas jaučiamas, kitose – ne. Galiausiai viskas priklauso nuo tėvų galimybių – kokias finansines galimybes jie turi. Nelabai čia ką gali išgalvoti“, – sako psichologas.

G. Navaitis atkreipia dėmesį ir į tai, kad pasikeitė pats amžius, kuriame žmonės kuria šeimą. Pasak jo, šiandien santuoka sudaroma gerokai vėliau nei prieš kelis dešimtmečius, todėl pasikeitė ir jauno žmogaus santykis su finansiniu savarankiškumu.

REKLAMA
REKLAMA

Psichologas pabrėžia, kad dėl to negalima tiesiogiai lyginti skirtingų kartų galimybių. Jo teigimu, jauni žmonės šiandien dažnai yra pakankamai savarankiški, tačiau jų tėvai nebūtinai turi tokias finansines galimybes, kad galėtų nupirkti ar padėti įsigyti būstą.

„Šiandieną trisdešimtmečiai dažnai yra pakankamai savarankiški ir, sakysim, lyginant su tėvais, kurie gyvena iš pensijos, negali tikėtis didelės paramos“, – aiškina G. Navaitis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kita vertus, psichologas pripažįsta, kad yra ir kita visuomenės pusė – tėvai, kurie turi sukaupę daugiau turto ar sukūrę sėkmingą verslą. Tokiais atvejais vaikai natūraliai gali tikėtis didesnės pagalbos.

Kodėl tėvai ima jaustis kalti?

Vis dėlto net ir tais atvejais, kai objektyviai nėra galimybės padėti vaikui nusipirkti būsto, anot psichologo, tėvai gali pradėti jausti kaltę. Jie ima lyginti save su kitomis šeimomis, mato, kaip vienų vaikams nuperkamas butas ar suteikiamas pradinis įnašas, ir gali pradėti galvoti, kad savo vaikui nesuteikė pakankamai gero starto.

REKLAMA

G. Navaičio teigimu, čia svarbiausia suprasti, kad kaltės jausmas dažnai atsiranda ne dėl realios pareigos, o dėl to, su kuo žmogus pasirenka save lyginti. 

Anot jo, žmogus gali rinktis, kaip vertinti savo gyvenimą ir savo galimybes. Ne kiekviena šeima gali suteikti vaikams vienodą finansinį startą, tačiau tai savaime nereiškia, kad tėvai dėl to turėtų jaustis blogai ar kalti.

REKLAMA

„Galima džiaugtis savo gyvenimu, kuris kiekvieno iš mūsų yra svarbus, įdomus ir pilnavertis. Jeigu žmonės pasistengia, kad jis būtų pilnavertis, galima save graužti dėl daugybės dalykų, iš jų ir dėl įsivaizduoto materialinio įsipareigojimo“, – teigia G. Navaitis.

Psichologas taip pat atkreipia dėmesį į platesnį visuomenės požiūrį į tai, ką reiškia būti „geru“ tėvu. Jeigu aplinkoje įsitvirtina įsitikinimas, kad geri tėvai privalo padėti vaikui įsigyti būstą, tokioje situacijoje finansinių galimybių neturintys žmonės gali pradėti jaustis tarsi neatlikę savo pareigos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tačiau, pasak G. Navaičio, tokia prievolė nėra savaime suprantama ir neturėtų tapti priežastimi žmogui nuolat save graužti.

Pagalbą geriau aptarti iš anksto

Kalbant apie finansinę pagalbą vaikams, svarbus ne tik pats pinigų klausimas. Pasak psichologo, šeimoje apie tokią paramą reikėtų kalbėtis atvirai, kad vėliau ji netaptų priekaištų, neišsakytų lūkesčių ar konfliktų priežastimi.

REKLAMA

„Visada reikia kalbėtis ir, galiausiai, verta pagalvoti ir apie teisinius įsipareigojimus“, – sako G. Navaitis.

Jo teigimu, ypač svarbu aiškiai susitarti, kokia yra suteikiama finansinės pagalbos forma ir kokie yra visų šeimos narių lūkesčiai. Psichologas perspėja, kad neapibrėžta finansinė pagalba gali sukelti problemų ir ateityje.

REKLAMA

„Finansinė parama įsigyjant būstą, jeigu ji nėra apibrėžta, negalima atmesti ir tokių galimybių, kad jauna šeima po kurio laiko iširs ir tokiu atveju ta suma, kuri neaišku kam duota, ar išvis buvo įforminta kaip dovana, gali sukelti visokių ginčų“, – aiškina jis.

Todėl, pasak G. Navaičio, kalbant apie dideles sumas svarbu ne tik šeimos tarpusavio pasitikėjimas, bet ir aiškumas.

„Patvirtinti dovanas šiandieną teisinėje valstybėje yra visai normalus sprendimas“, – sako psichologas.

Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę

Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt

REKLAMA
Jeigu matai, kad vaikai taupo ir nori turėti savo būstą, tai galima prisidėti. Ir nereikės bankams lįsti į kišenę.
Manau, vaikai privalo išlaikyti tėvus senatvėje.
Tėvai gyvens Vilniuj, o vaikai, kurie gimė Vilniuj, turi važiuot į Kelmę? Ir ką jie ten veiks?
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų