„Įdomu, kodėl tokios kainos? Kur šios „akcijos“ paslėpta mintis? Nepaisant to, turėjau grynųjų, todėl už visiškai pripildytą baką sumokėjau kažkur 3 eurais mažiau. Reiškia, akcija veikia“, – savo žinutėje rašė tv3.lt skaitytojas.
Apie šią situaciją plačiau papasakojo bendrovės „Saurida“ Marketingo skyriaus vadovė Jolita Vaitkevičienė, o kaip tokį sprendimą vertina konkurentai, pakomentavo Lietuvos degalinių sąjungos vykdantysis direktorius Vidas Šukys.
Galimybės vartotojams
Iš atsiųstų nuotraukų matyti, kad mokant kortele nuotraukų užfiksavimo dieną už benziną vartotojas sumokėtų 8 centais už litrą brangiau nei atsiskaitydamas grynaisiais pinigais. Atitinkamai 7 centais jis sumokėtų daugiau jei mokėtų kortele už dyzeliną.
„Ši apmokėjimo praktika yra taikoma jau ilgesnį laikotarpį. Taip siekiame suteikti kuo įmanoma palankesnes sąlygas savo klientams atsiskaityti už degalus. Tokiu būdu sumokame ne bankams už piniginę operaciją, o padarome nuolaidą klientams“, – teigė J. Vaitkevičienė.
Anot jos, pritaikius tokią sistemą vartotojų reakcijos buvo itin teigiamos. Taip esą pavyko užsiauginti nemažai lojalių klientų.
„Reakcijos teigiamos, nes Lietuvoje žmonės labai jautrūs degalų kainai. Daugeliu atvejų jie siekia sutaupyti“, – teigė J. Vaitkevičienė.
Anot jos, konkurenciniu požiūriu jokių problemų dėl skirtingų degalų kainų nekyla.
Žino apie tokius atvejus
Lietuvos degalinių sąjungos vykdantysis direktorius V. Šukys pakomentavo šią situaciją.
„Anksčiau buvo taikomi milžiniški bankų mokesčiai už tai, kad klientas degalinėje atsiskaito kortele. Būtent ne klientas, o degalų pardavėjas turėdavo sumokėti tikrai nemenkas sumas. Nuo litro degalų ten kažkiek centų nukrisdavo vien todėl, kad vykdoma bankinė operacija“, – pabrėžė V. Šukys.
Pasak V. Šukio, degalinių atstovai sukilo ir sėdo prie derybų stalo:
„Žvėriški pinigai buvo nuskaičiuojami. Privalėjome ieškoti ir rasti abi puses tenkinantį sprendimą. Žinojome, kad kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse tas mokestis bankams nėra toks didelis, koks buvo pritaikytas Lietuvos bendrovėms.
Po ilgų diskusijų pavyko pasiekti sutarimą. Buvo apribotas bankų apetitas. Jei neklystu, tai nuo praėjusių metų vasaros buvo priimta ES direktyva, kuri uždėjo bankams apynasrį ir komisinį mokestį įspraudė į 0,5-0,6 proc. rėmus.“
Bet iki tol degalinių atstovams teko ieškoti sprendimų, kaip išvengti minėtų mokesčių bankams.
„Jeigu gerai pamenu, tai pirmieji vartotojams atsiskaityti grynaisiais pradėjo siūlyti dabar iš Lietuvos jau pasitraukusio „Lukoil“ degalinių tinklo atstovai. Angliškai jų pasiūlymas skambėjo „Cash and drive“. Vėliau keletas degalinių taip pat išbandė tokią praktiką“, – pasakojo V. Šukys.
Tiesa, anot tv3.lt pašnekovo, grynųjų pinigų operacijos taip pat turi savų niuansų:
„Kai vartotojai raginami atsiskaityti grynaisiais pinigais, tai iškyla inkasavimo problema. Juk kišenėje ar lagamine neneši pinigų į banką. Bet jei grynųjų pinigų inkasavimas vyksta centralizuotai, tada išlaidos nėra tokios didelės.“
Anot V. Šukio, dabar tokios kainų degalinėse praktikos praktiškai nebeliko.
„Jūsų pateiktas pavyzdys, greičiausia, yra tik pavienis atvejis. Taip, trumpame istoriniame kontekste, tai buvo pasipriešinimo forma dėl didelių bankų įkainių. Tačiau dabar kainos yra vienodos ir visiškai nesvarbu – vartotojas atsiskaito kortele ar grynaisiais“, – situaciją apibendrino Lietuvos degalinių sąjungos vykdantysis direktorius.
