Augant energijos kainoms ir šylant klimatui, saulė taps svarbiausiu energijos ištekliu, o tokie šaltiniai kaip nafta liks alternatyvūs.
Atrodo, kad aukso amžius baigiasi.
Naftos kainos be paliovos kyla, o tai veikia ir maisto kainas.
Dėl klimato pokyčių, ekstremalaus oro, sausrų, potvynių, dirvožemio erozijos tokie pagrindiniai maisto produktai kaip ryžiai pabrango net du kartus. Vadinasi, bus dar daugiau mirštančių iš bado Afrikoje bei kitur.
Viskas šiame globaliame pasaulyje yra susiję. Klimato pokyčiai, ekonomika ir politika veikia vienas kitą, augindami įtampą. Išvada akivaizdi: žmonijai reikia žūtbūt keisti gyvenimo stilių – tapti ekologiškesnei, naudoti kuo daugiau atsinaujinančių energijos šaltinių.
Jau rengiami projektai – didesni ar mažesni, kuriais tikimasi artėti prie neišvengiamo tikslo pasikeisti. Antraip mums gresia dideli nemalonumai.
Pabaltijy saulės užtenka
Be abejo, pats geriausias, draugiškiausias aplinkai ir perspektyviausias kelias – įkinkyti į naudingą veiklą saulės energiją.
Štai latvių energetikos specialistas Aleksandras Berzinas nusprendė apsigyventi Saulkrastėje ne todėl, kad ši vietovė, išvertus į lietuvių kalbą, vadinasi Saulėta pakrantė. Ir ne todėl, kad čia dažniau šviečia saulė. Saulės energija yra A. Berzino kasdieninio gyvenimo dalis. Ji tiekia jo namams energiją.
„Aš žiūrėjau televizorių, buvo įjungtos visos šviesos. Kai pabudau po penkių valandų, viskas tebeveikė. Tada išjungiau sistemą. Kitą dieną vėl skaisčiai švietė saulė ir baterijos vėl įsikrovė“, – sako jis.
Saulės energetikos ekspertas A. Berzinas tiki, kad ateityje saulė gamins didžiąją dalį visai žmonijai reikalingos energijos. Jo neįtikina argumentas, kad Latvijoje nederėtų pernelyg daug tikėtis iš šios alternatyviosios energijos rūšies, kadangi šalyje ne itin daug saulėtų dienų.
„Tai, kad gyvename ne pietų Europoje, nėra argumentas. Yra keletas duomenų bazių, kuriose galima įvertinti ir palyginti įvairių šalių saulės energetikos potencialą. Latvija yra tame pačiame langelyje kaip Vokietija“, – tikina jis.
Kol kas – branduolinė energetika
Kol kas neįmanoma tiksliai numatyti, ar saulė, vėjas, vanduo, mediena, kiti natūralūs ištekliai taps rimtais energetikos rinkos žaidėjais. Tai primena būrimą iš kavos tirščių.
Be to, tai priklausys nuo įtakingų verslo bei politinių grupuočių, lobistų įtakos. „Negali būti“ pasikalbėjo su dviem praėjusių metų Latvijos energijos prizo laimėtojais Janiu Gerhardsu ir Sandra Vitolina apie ateities energetikos tendencijas.
S. Vitolina iš Rygos technikos universiteto pasakoja, kad dabar Latvijoje ekologiškos energijos daugiausia gaunama iš Dauguvos upėje pastatytų hidroelektrinių kaskadų. Taip pat planuojama statyti naujas vėjo turbinas.
„Manau, kad per artimiausius 10–12 metų vėjo energetikos reikšmė ir jos dalis visoje energetikos sistemoje išaugs.
Tačiau daugiausiai energijos gamins atominės jėgainės – tai pati pigiausia alternatyva. Tačiau ekologiškos, arba „žaliosios“, technologijos irgi bus plėtojamos“, – sako ji.
Energetikės kolega prof. J. Gerhardas priduria, kad vertinant energetinį našumą, joks biomasės deginimas savo energetine verte negali prilygti hidroenergijai.
„Teiginiai, kad galėtume deginti šiaudus, pjuvenas ar malkas yra paistalai“, – teigia jis. J. Gerhardas tiki, kad politikai bus priversti nuspręsti, kokiais būdais gaminsime energiją.
Didesnės kainos skatina išradingumą
2009 metais, uždarius Ignalinos atominę jėgainę, Latvijai trūks 180–200 megavatų energijos. Tai įdomus iššūkis jų Aplinkos ministerijos Klimato ir atsinaujinančių energijos išteklių departamentui, kuris propaguoja alternatyvios energetikos ir atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą šalyje. Ar pavyks nuo žodžių pereiti prie darbų?
Palikdami artimos ateities planus politikams, mes galime pasvajoti apie tolimesnę ateitį. A. Berzinas įsitikinęs, kad saulės energetikos revoliucija neišvengiama.
„Galbūt ne 2020 m., bet po 50 metų galėsime iškastinį kurą vadinti alternatyviu, nors šiuo metu jis yra tradicinis. Man visgi atrodo, kad geriausius šansus dominuoti turi saulės energija“, – mano ir S. Vitolina.
Latvijos aplinkos ministerijos atstovas patvirtina, kad energijos taupymas, inovatyvūs sprendimai yra labai perspektyvus kelias.
„Augant energijos išteklių kainoms vartojimas turi pasikeisti. Pasaulio patirtis rodo, kad galima daug ką pritaikyti. Kylant kainoms, auga ir išradingumas“, – sako Valdis Bisteras.
Tolimesnėje ateityje rasis dar efektyvesnių saulės energijos panaudojimo būdų. Kol kas jie tik projektuojami, bet po keliasdešimties metų bus ir taikomi.
Parengta pagal LTV laidą „Negali būti“.
