Leidinio teigimu, tai rodo kelių Skandinavijos ir Baltijos šalių žiniasklaidos priemonių atliktas tyrimas, kurio metu kartu su ekspertais buvo išanalizuoti palydoviniai Rusijos veiklos šiame regione vaizdai.
Pažymima, kad nuotraukose matyti kelios vietos, kuriose statoma arba plečiama karinė infrastruktūra. „Vienas didžiausių projektų – Pečengos karinės bazės, esančios tolimojoje šiaurėje prie Suomijos ir Norvegijos sienos, plėtra“, – rašoma straipsnyje.
Kaip pranešė Rusijos gynybos ministerija, Maskva ketina ten dislokuotą dalinį pertvarkyti į diviziją – tai reiškia, kad karių skaičius būtų padidintas nuo maždaug 4 tūkst. iki 10 tūkst. karių.
Palydovinės nuotraukos rodo, kad tam buvo iškirstas apie vieno kvadratinio kilometro miško plotas. Šiuo metu statoma daugiau nei 50 įvairių objektų.
Netoli Kandalakšos miesto, maždaug Suomijos Rovaniemi miesto platumoje, Maskva stato naują karinę bazę. Remiantis pranešimu, joje planuojama dislokuoti artilerijos brigadą ir inžinerinės brigados padalinius, iš viso apie 2 tūkst. karių.
Leidinys taip pat pažymėjo, kad trečioji didelė statybų aikštelė yra netoli Petrozavodsko. Šioje vietoje dešimtmečius nebuvo dislokuota kariuomenė, tačiau dabar šis statinys gali būti panaudotas naujam 44-ajam armijos korpusui, kurį Rusija planuoja sukurti Karelijos Respublikoje.
„Šiuo metu regionuose, besiribojančiuose su Suomija, stebime, kad Rusija plėtoja infrastruktūrą, jog galėtų dislokuoti daugiau karių“, – leidiniui sakė Suomijos tarptautinių santykių instituto (FIIA) vyresnysis mokslininkas Matti Pesu.
Apskritai ataskaitoje cituojami ekspertai mano, kad Rusija regione planuoja dislokuoti iki 115 tūkst. karių – maždaug tiek pat, kiek buvo Šaltojo karo metais. Vertinama, kad šiuo metu jų skaičius siekia apie 20 tūkst.
„Šios priemonės yra dalis platesnio masto Rusijos ginkluotųjų pajėgų pertvarkymo po karo Ukrainoje“, – teigė M. Pesu.
Taigi Rusijos kariuomenė ketina palaipsniui pakeisti iki šiol dažniausiai naudotus brigadinius vienetus didesniais kariniais junginiais. Leidinys pažymėjo, kad kai kurie stebėtojai šį žingsnį vertina kaip pasirengimą plataus masto konvenciniam karui.
„Mes nemanome, kad jie ten dislokuojami tik dėl demonstracijos. Kalbama apie tai, kad ateityje būtų galima priešintis NATO didelio masto konflikto atveju“, – ataskaitoje cituojamas Švedijos žvalgybos vadovas Thomas Nilssonas.
T. Nilssonas ir kiti apklausti ekspertai artimiausius trejus metus vadina „absoliučiai pavojingiausiais“, nes Europos NATO šalių gynybiniai pajėgumai dar tik formuojami.
Rusijos Šiaurės laivynas Kolos pusiasalyje
Šias naujas palydovines nuotraukas vienoje savo analizių taip pat nagrinėjo Karo studijų institutas (ISW).
Analitikai pažymėjo, kad Rusija kuria infrastruktūrą „galimiems būsimiems kariniams veiksmams prieš NATO paremti“.
Leidinys nurodė, kad nors tokios sausumos operacijos vis dar mažai tikėtinos, NATO turi „būti pasirengusi gana greitai atremti Rusijos grėsmę savo sienoms pasibaigus kovoms Ukrainoje“.
Dėl to, kokį vaidmenį tokiu blogiausiu scenarijumi atliktų naujos bazės prie Suomijos sienos, egzistuoja įvairių teorijų. Straipsnyje primenama, kad dar 2024 metais, po Švedijos ir Suomijos įstojimo į NATO, Maskva atkūrė Leningrado karinę apygardą, kuri nuo tada apima visą Rusijos šiaurės vakarų regioną palei NATO sieną.
Leidinys pažymėjo, kad šis regionas yra itin svarbus Rusijos karinei strategijai: Kolos pusiasalyje, kurį su žemynu jungia tik gana siauras sausumos ruožas, dislokuotas Rusijos Šiaurės laivynas. Karo atveju jis turėtų užtikrinti Maskvai galimybę atlikti atsakomąjį branduolinį smūgį.
Todėl, pasak eksperto M. Pesu, galimos ir vien tik gynybinės užduotys: „Tačiau Rusijos mąstyme egzistuoja nuomonė, kad gynybinės priemonės gali būti vykdomos ir kaimyninių šalių teritorijoje. Ir būtent čia Suomijai tai tampa išlikimo klausimu.“
Taip pat priduriama, kad kitas variantas – Rusija gali planuoti atitraukiantį manevrą galimam puolimui prieš Baltijos šalis.
Leidinys pažymėjo, kad ekstremalios situacijos atveju Suomija atliktų svarbų vaidmenį remiant Baltijos šalis. Jei Rusijai pavyktų sutelkti NATO pajėgas prie Suomijos sienos, tai susilpnintų gynybinius pajėgumus kituose regionuose.
Savo ruožtu Suomijos vyriausybė ėmėsi atitinkamų priemonių. Visų pirma, neseniai ji panaikino dešimtmečius galiojusį draudimą šalyje laikyti branduolinį ginklą.
„Dabar gynybos tikslais leidžiamas branduolinio ginklo tranzitas ir laikinas saugojimas“, – aiškinama straipsnyje.
Leidinys pranešė, kad Rusijoje tai sukėlė audringą reakciją. Pavyzdžiui, Rusijos parlamento Gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas Aleksejus Žuravliovas apkaltino Suomijos vyriausybę provokuojant Rusiją ir vedant šalį „į bedugnę“.
Pažymima, kad jis atvirai grasino Suomijai. A. Žuravliovas teigė, jog nuo įstojimo į NATO Suomija „palaipsniui virsta antrąja Ukraina“, o Rusija prie sienos turi pakankamai karinių išteklių, kad galėtų „susprogdinti pusę Suomijos“.
M. Pesu nuomone, tokie pareiškimai pirmiausia buvo skirti pačios Rusijos gyventojams, siekiant pabloginti iš esmės vis dar gana teigiamą kaimyninės šalies įvaizdį.
„Tačiau, žinoma, čia yra ir nerimą keliantis aspektas: bent jau teoriškai tai ateityje gali tapti pagrindu agresyviems veiksmams prieš Suomiją“, – sakė jis.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
