Dvi svarbiausios ir opiausios bei daugiausia dėmesio sulaukusios savaitės temos – tai kainų reguliavimo ir Leo LT klausimai.
Lietuvos Seimas kelias valandas bandė pabūti civilizuoto demokratinio pasaulio dalimi ir priėmė kainų reguliavimo įstatymo pataisas bent kiek ribojančias stambių prekybos tinklų savivalę. Tačiau netrukus, su Prezidentu priešakyje, jau klusniai demonstravo nuolankumą prekybininkams, kalbėdami LLRI demagogijos frazėmis. Tai puikiai atspindi komentaras, jog „Pasak valstybės vadovo, tokio įstatymo taikymas pažeistų vartotojų interesus, nes rinkos kainų reguliavimas riboja konkurenciją, trukdo rinkos mechanizmams funkcionuoti prekybos maisto produktais rinkoje bei sukuria prielaidas kilti prekių kainoms.“ Dėl tokio komentaro kyla klausimas: kaip galima riboti tai ko nėra ir kaip galima kalbėti apie rinką, kuomet vyrauja monopolizmas sudarantis galimybę nesąžiningai kelti kainas?
Krizės ištiktas pasaulis stiprina valstybinį kainų reguliavimą. Kad Lietuvos visuomenė nebūtų klaidinama ir kvailinama, tiesiog būtina pacituoti Amerikos ambasados pristatytą „JAV ekonomikos apybraižą“, kurioje aiškiai nusakomi pagrindiniai reguliavimo ir kontrolės principai: „Praktikoje valstybė kišasi į grynąją konkurenciją ir reguliuoja ją siekdama kitų šalies politikos tikslų – kainų ir pajamų pastovumo, tam tikrų regionų vystymo ar aplinkos saugojimo. (...) Siekdama, kad verslininkų veikla atitiktų visos tautos interesus, valstybė įvairiais būdais reguliuoja ir kontroliuoja privatųjį verslą. Paprastai reguliuojamos tos sritys, kuriose privačios kompanijos turi monopoliją ar kitos sritys, kur konkurencija ribota. Valstybės politika leidžia tokioms kompanijoms gauti pakankamą pelną, bet riboja jų galimybę kelti kainas „nesąžiningai“, nes visuomenė priklauso nuo jų paslaugų.“ Tenka priminti dar vieną faktą, jog Europos Parlamentas jau artimiausiu metu ketina parengti ir priimti prekybos tinklų įtaką reguliuojantį įstatymą. Taigi, Prezidento veto dėl antkainių ribojimo įstatymo pataisų akivaizdžiai prieštarauja civilizuoto demokratinio pasaulio principams ir logikai. Taip pat norisi replikuoti ir Lietuvos prekybos įmonių asociacijai: ES teisei prieštarauja ne viršpelnių ribojimas, o nesąžiningai keliamos kainos. Belieka tikėtis, kad Seime dar liks 71 prekybininkų nesupančiotas parlamentaras šalies vadovo veto atmesti.
Leo LT sandoris be abejonės privalo kuo skubiau būti paskelbtas negaliojančiu, Leo LT išformuota pagal restituciją, grąžinant „NDX energijai“ tai ką ji davė (įkeistas akcijas) ir valstybei, tai kas iš jos buvo paimta (finansinis septynių milijardų litų vertės kapitalas bei beveik vienas milijardas išmokėtų dividendų). Kuo toliau, tuo akivaizdžiau, kad Leo LT sandoris turi būti traktuojamas kaip ekonominis finansinis nusikaltimas su visa iš to sekančia teisine eiga. Premjero A.Kubiliaus vis palankesnė pozicija šio prekybininkų projekto atžvilgiu nestebina. Tenka priminti, kad 2007 m., kuomet Socialdemokratų sąjunga išreiškė kritišką požiūrį į tokius naujos atominės elektrinės statybos planus, nes nebuvo atsakyta į pagrindinius klausimus: kiek kainuos naujos atominės elektrinės pagaminta energija, kiek kainuos pati statyba, kiek už 1 kWh mokės Lietuvos gyventojai, kam ir už kiek parduosime elektros perteklių, kiek kainuos rezervinės galios poreikis ir kas jį užtikrins (kol kas rezervinė galia yra Rusijoje, todėl taptume dar labiau priklausomi nuo jos) ir t.t., Tėvynės sąjunga vieningai su valdančiąja dauguma balsavo už pagrindinį įstatymą. Iki šiol negirdime atsakymo į minėtus esminius klausimus. Atrodo, kad Leo Lt valdyba sprendžia tik savo atlyginimų ir išeitinių kompensacijų klausimus. Ministro pirmininko paskelbta pozicija, jog Leo negalime išformuoti dėl to, kad brangiai kainuos, nepagrįsta ir neparemta argumentais. Taip teigdamas premjeras turėtų aiškiai įvardinti kas ir kodėl brangiai kainuos. Dabar gi tokius pareiškimus tegalima vertinti kaip Vyriausybės atsiliepimą į „NDX energijos“ vadovo I.Staškevičiaus kvietimą tartis. Tik klausimas – dėl ko? Spartūs Leo LT vadovų atsistatydinimai rodo, kad sandorio palaikytojai stengiasi mėtyti pėdas. Tai gal „NDX energijai“ jau pakaks begėdiškai siurbti valstybės pinigus? Jei Seime nepakaktų balsų Leo Lt išformuoti, tuomet visuomenei pačiai tektų imtis iniciatyvos ir bandyti tai padaryti referendumo keliu.
Iki Ignalinos AE II bloko uždarymo beliko 9 mėnesiai. Konkrečių Vyriausybės veiksmų energetinei problemai spręsti nesimato. Tai kuo šildysimės ir pasišviesime nuo 2010 m. sausio 1 d., premjere?
Arvydas Akstinavičius yra Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininkas
