Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) užsakymu 2025 m. rugsėjo 24 – spalio 9 d. atliktos naujausios „Baltijos tyrimų“ apklausos rezultatai parodė, jog net tie, kurie yra girdėję apie skaitmeninį eurą, jį įsivaizduoja kitaip nei apibrėžia ECB.
Pavyzdžiui, 39 proc. apklaustųjų mano, kad skaitmeninis euras pakeis grynuosius pinigus, 17 proc. jį laiko bankų programėle, o 13 proc. – į „Bitcoin“ panašia kriptovaliuta.
Vos 23 proc. pasirinko Lietuvos banko pateiktą apibrėžimą, kad tai būtų ECB leidžiama mokėjimo priemonė, papildanti grynuosius pinigus.
Tai, kad su skaitmeninio euro įrankiu yra gerai susipažinę, daugiausia nurodė jaunesni nei 50 metų žmonės, didmiesčių gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu (20 proc.), virš 2 tūkst. eurų per mėnesį uždirbančios šeimos, vadovai (23 proc.) bei specialistai, tarnautojai (17 proc.), bei respondentai, kurie kasdien naudojasi internetu ir kurie šiuo metu naudojasi elektroninėmis mokėjimo priemonėmis.
Nieko apie skaitmeninį eurą negirdėjusių gretose daugiausia moterų, vyresnių nei 65 metų žmonių, didmiesčių gyventojų, respondentų su nebaigtu viduriniu išsilavinimu, iki 1,2 tūkst. per mėnesį uždirbančių šeimų bei pensininkų (79 proc.).
Tai, kad nėra susipažinę su skaitmeninio euro sąvoka, nurodė bedarbiai ir namų šeimininkės (67 proc.), kitų tautybių gyventojai (67 proc.) bei gyventojai, kurie kasdienybėje nesinaudoja elektroninėmis mokėjimo priemonėmis (82 proc.).
Susipažinę su skaitmeninio euro apibrėžimu, 32 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų nurodė, jog esant galimybei juo naudotųsi, o kiek daugiau nei pusė (52 proc.) apklaustųjų teigė, jog tokia mokėjimo priemone nesinaudotų.
Kaip skelbia Lietuvos bankas (LB), skaitmeninis euras būtų ECB banko išleista skaitmeninė valiuta – skaitmeninės formos grynieji pinigai, prieinami visiems euro zonoje. Jis būtų naudojamas kartu su eurų banknotais ir monetomis, todėl žmonės turėtų platesnį mokėjimo būdų pasirinkimą.
LLRI užsakyta apklausa parodė, jog tie, kurie šiuo metu nesinaudoja elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, mažiausiai domėtųsi ar naudotųsi skaitmeniniu euru – tik 3 proc. jų nurodė, kad naudotųsi, o keturi iš penkių teigė, kad to daryti neskubėtų.
Tyrimo metu apklausti 1004 Lietuvos gyventojai nuo 18 metų ir vyresni, atrinkti 108 atrankos taškuose visoje šalyje. Apklausos rezultatų paklaida neviršija 3,1 proc. punkto.
